Pasirūpinti, kad nenutuktumėte, užsimojo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, siūlantis dienomis uždrausti reklamuoti „nesveiką ir greitą maistą“, nors pats tiksliai nežino arba neįvardija, koks maistas tai būtų.
Parlamentaro siūlomos pataisos Seime turėtų būti pradėtos svarstyti jau šią savaitę. Nors net nėra aišku, ar draudimas būtų taikomas tokį maistą tiekiančioms maitinimo įstaigas, ar būtų draudžiama ir prekybos tinklams reklamuoti, pvz., šaldytas picas, saldumynus ar kitą „nesveiką ir greitą maistą“.
O jeigu aušriečio registruotos Reklamos įstatymo pataisos Seime būtų priimtos, tai įsigaliotų jau nuo 2026 m. sausio 1 d.
Kodėl ir kokiu metu siūlo drausti maisto reklamą?
K. Neimantas siekia, kad nuo 7 val. ryto iki 21 val. vakaro Lietuvoje būtų draudžiama „nesveiko ir greito maisto“ reklama.
„Nesveiko maisto reklamos ribojimas apimtų reklamą plačiąja prasme: tiek televizijoje, tiek žiniasklaidoje, tiek informaciniuose stenduose, tiek ir socialinėje erdvėje.
Manoma, kad netinkamos reklamos ribojimas duos teigiamų rezultatų ir taip skatins vartotojus rinktis sveikesnius produktus, atsakingiau rūpintis savo sveikata ir keis požiūrį į palankesnius kasdienius įpročius“, – pataisų aiškinamajame rašte tikina K. Neimantas.
Sprendžiant iš jo, naujas reklamos ribojimas būtų netaikomas tik maitinimo įstaigoms ir 100 metrų atstumu nuo jų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte Seimo narys akcentuoja neva didėjantį nesveiko ar „net žalingo“ maisto vartojimą, kuris neva daro didelę įtaką „žmonių sveikatai, psichologinei būklei bei savijautai“.
Pasak jo, reklama daro poveikį žmonių pasirinkimams, o nesveiko maisto skatinimas esą lemia didėjančias sveikatos problemas, nutukimo kontrolės nebuvimą, spartesnį lėtinių ligų vystymąsi, neigiamą įtaką fiziniam aktyvumui.
Projekto autorius neįvardija, kas tiksliai yra „nesveikas ir greitas maistas“, tačiau nurodo, kad įtaką žmonių sveikatai daro maistas, turintis daug cukraus, druskos, riebalų ir konservantų.
K. Neimantas įsitikinęs, kad jokių neigiamų pasekmių toks reklamos draudimas neturės – verslai tiesiog bus priversti peržiūrėti reklamuojamų produktų sudėtis ir rinkai pasiūlyti „sveikesnių alternatyvų“.
Jis pamini, kad Jungtinė Karalystė įvedė analogišką nesveiko maisto reklamos ribojimą nuo 5.30 iki 21 val. televizijoje ir internete, įstatymiškai reglamentavusi, kas yra ir kaip skirstomas mažiau sveikas maistas bei gėrimai pagal 13 kategorijų.
Tą, anot aušriečio, turėtų įvertinti ir „nesveiko ir greito maisto“ sąrašą parengti Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėl šio „utopinio“ draudimo brangtų maistas?
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos nariai teigė neturintys, ką pakomentuoti.
„Tai – tikrai utopinė, jokių analogų Europoje neturinti iniciatyva, kuriai trūksta argumentavimo, aiškumo, įgyvendinimo kontrolės mechanizmo ir svarbiausia – atsakymo, kas yra tas „nesveikas ir greitas“ maistas.
Ši gerbiamo Seimo nario iniciatyva pažeistų legalaus verslo teises, lygias konkurencines teises. Taigi, tai skamba kaip cenzūra ir verslui, ir vartotojams, ir žiniasklaidai, kuriai pritarti niekaip negalime“, – nurodė asociacijos atstovai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Leonardo Marcinkevičiaus vertinimu, tai yra chrestomatinis nekokybiško teisės akto pavyzdys.
Ne tik dėl to, kad neaišku, kas yra „nesveikas“ ir „greitas“ maistas, bet ir dėl to, kad rengiant projektą nebuvo atliktas poveikio vertinimas, kaip tai paveiktų ekonomiką.
„O svarbiausia, nėra neigiamo poveikio vertinimo, kuris kokybiškame teisėkūros procese yra būtinas. Vietoje to, įrašyta klasikinė frazė „neigiamas poveikis – nenumatomas“. Vien jau dėl to projekto reikėtų nepriimti.
Verslui tai reikštų augančią administracinę naštą. Jūsų kavinė ar picerija turėtų tikrinti, ar stendas yra tiksliai 100 metrų nuo durų, ar jūsų reklama „Facebook“ nebuvo paskelbta minute vėliau nei 7–21 val.“ – komentavo L. Marcinkevičius.
Anot jo, visi šie reikalavimai didintų sąnaudas ir lemtų mažesnes galimybes pasiūlyti kokybiškiausią produktą už mažiausią kainą.
Lietuva savo draudimais jau dabar pirmauja ES
LLRI eksperto teigimu, problemiškas yra ir pats laiko nustatymas, ypač – socialiniuose tinkluose.
„Ar reklama bus vertinama pagal paskelbimo valandą? Jeigu taip, jūs vis tiek matysite ją visą parą. Jeigu ne – kaip bus užtikrinima, kad reklama „išnyktų“ iš „Facebook“ ar „Instagram“ būtent politikų numatytą valandą?
Tai tik dar labiau didintų teisinį neaiškumą. Mūsų sveikata ir gyvenimo būdas priklauso nuo kasdienių pasirinkimų, o ne nuo draudimų skaičiaus“, – pabrėžė L. Marcinkevičius.
Jis paminėjo, kad Lietuvos valdžia jau dabar pirmauja Europos Sąjungoje (ES) auklėdama gyventojus ir jų gyvenimo būdą ribodama per įstatymus.
Lietuva šiuo metu yra 1-oje vietoje ES „Nanny State 2025“ reitinge, matuojančiame valstybės kišimąsi į žmogaus kasdienybę. Pagal ribojimus maistui jau dabar esame 7-oje vietoje.
Pasak eksperto, jei esami griežti ribojimai situacijos nesprendžia, papildomi ribojimai jos irgi neišspręs. O ir šio draudimo nauda žmonių sveikatai lieka neaiški.
Miestuose reklamuoti galės, o kaimuose – ne?
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo pataisų atkreipiamas dėmesys, kad reklamos ribojimas tam tikru paros laiku galimai sukeltų didelių praktinio taikymo problemų.
Pvz., tam tikru paros metu reiktų uždengti reklamos stendus, iš prekybos išimti leidinius ir pan.
Taip pat neaišku, ar išimtis reklamuoti minimą maistą 100 metrų atstumu būtų taikoma visoms maitinimo įstaigoms ar tik toms, kurios reklamuos „nesveiką ir greitą“ maistą.
Pasak departamento išvadų, didmiesčiuose (ir kitose tankiai apgyvendintose vietovėse) 100 metrų išimtis būtų betikslė, kadangi ten 100 metrų atstumas tarp kavinių nebūtų išlaikomas. Taip išeitų, kad „nesveiko ir greito“ maisto reklama ten būtų leidžiama.
Tuo metu ten, kur žmonių yra nedaug (pakėlėse, kaimuose), reklamos ribojimas tik 100 metrų atstumu būtų taikomas, nors asmenų, kuriuos ta reklama pasiektų, būtų žymiai mažiau.
Taigi miesto centre esančios įstaigos galėtų reklamuoti greitą maistą, o nutolusiose vietovėse esantys verslai – ne, nors prekiautų tais pačiais maisto produktais. Tai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui ir diskriminuotų atskirus ūkio subjektus.
Tuo metu Teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžė, kad tarp ES valstybių yra draudžiami kiekybiniai importo ribojimai, o „reklamos vaidmuo patekimui į rinką yra labai svarbus, ypač kalbant apie kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamus produktus“.
Todėl reikia įvertinti, ar siūlomas reklamos draudimas nebus diskriminuojantis, t. y. nedarys didesnio poveikio iš kitų ES valstybių importuojamiems maisto produktams.
