Vilniečiai piktinasi, kad pakeitus maršrutus, kuriais autobusai sėkmingai važiavo metai iš metų, žmonės tiesiog fiziškai nebetelpa į viešąjį transportą (VT).
Anot jų, prie to prisideda ir vis augantis sostinės gyventojų skaičius, tad vienintelė išeitis – tramvajus arba metro. Esą be jų po kelerių metų Vilniuje nebus įmanoma gyventi, nebent „lindėsi namuose“.
Dabar „Fabijoniškių galas vaikšto pėstute“
Socialiniame tinkle „Facebook“ sostinės gyventojai piktinosi rugsėjį įvestais pagrindinio VT reisų pokyčiais.
„Pakeitė 3G maršrutą. Dabar važiuoja per Perkūnkiemį. Kadangi ilgesnis maršrutas, tai yra daugiau kur užstrigti ir autobusai – žymiai labiau perpildyti“, – pastebėjo Mantas.
„Grąžinkit „Oro uostas–Fabijoniškės“ maršrutą. 3G nėra, paleido 5-tą, su kuriuo be persėdimo niekur nenuvažiuosi“, – skundėsi Aldas.
Renata piktinosi, kodėl Tarandės gyventojai buvo atkirsti nuo vienintelio normalaus susisiekimo su centru.
O Žilvinas svarstė, kokiais tyrimais ir skaičiavimais pusė Fabijoniškių ir 2 mokyklos buvo paliktos be normalaus susisiekimo.
„3G dešimt metų važinėjo patogiai, greitai, be streso. Bet kažkam ofise gi pasidarė per daug nuobodu, tai sugalvojo: „O gal optimizuojam? Reikia gi aptarnauti naujus Perkūnkiemio gyventojus ir dar daugiau žmonių“.
Dabar Perkūnkiemis – „laimingas“, o Fabijoniškių galas vaikšto pėstute arba sėdasi už vairo. Rezultatas: visi susigrūdę, nervuoti“, – rašė Sandra.
Kodėl pakeitė VT reisus – bus dar pokyčių?
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (save tapatinanti su prekės ženklu „Judu“) nurodė, kad VT pokyčius esą lėmė gyventojų pasiūlymai ir pagrįstas keleivių srautų modeliavimas.
Anot „Judu“ viešojo transporto organizavimo vadovo Arno Misiūno, analizės duomenys parodė, kuriose trasų dalyse VT buvo labiausiai apkrautas, o kur keleivių srautai buvo mažesni:
„3G maršruto stotelėse – Fabijoniškių žiede ir Gedvydžių g. – keleivių srautai buvo vieni mažiausių, tuo metu 5-ojo autobuso atkarpoje nuo Perkūnkiemio iki Konstitucijos pr. dažnai fiksuoti perpildymai.“
Todėl, jo aiškinimu, 5–ojo autobuso maršrutas buvo padažnintas, o 3G piko metu taip pat ėmė kursuoti kas 5 min.
Skaičiuojama, kad dėl pakeistos trasos 3G papildomai aptarnaus apie 27 tūkst. žmonių – Ukmergės, Vėtrungių, Perkūnkiemio ir Gabijos g. gyventojus.
„Kalbant apie ateitį, esame lankstūs – tvarkaraščius nuolat atnaujiname, atsižvelgdami į gyventojų pastabas ir poreikius. Artimiausiu metu planuojame patobulinimus, kad kelionės būtų dar patogesnės.
Apie viešojo transporto tvarkaraščių pokyčius informuosime netrukus“, – pranešė A. Misiūnas.
Vilniečiai dalijasi, kaip netelpa į autobusus
Socialiniuose tinkluose vilniečiai gausiai išsakė savo nuogąstavimus ir pasiūlymus dėl viešojo transporto.
Žmonės svarstė, kodėl didėjant gyventojų skaičiui sostinėje nėra smarkiai dažninami autobusų, ypač pagrindinių, maršrutai, jei jie nuolat būna perpildyti ir žmonės į juos netelpa.
Pvz., Justinas pasidalijo, kad pačioje piko pradžioje – 16 val. – Žaliojo tilto stotelėje žmonės netelpa į autobusus, tad tenka laukti kitų, kurie dėl kamščių kursuoja ne kas 5, o kas 15 min.
„Greitieji autobusai, kurie stovi kamščiuose“, – ironizavo vilnietis.
Gyventojai nurodė, kad leisti VT kursuoti dažniau – ne išeitis, kadangi vėliau trys tie patys autobusai stovi kamštyje visą kelionę ir dar labiau užkemša gatves.
Anot Kristupo, kamščiai tokiose vietose, kaip Žaliasis tiltas ar Geležinio Vilko g., niekada nesibaigs:
„Todėl ši transporto rūšis niekada nebuvo ir niekada nebus patikima.“
Justinas pabrėžė, kad Vilniuje yra apie 607 tūkst. gyventojų. Skelbiamės ir didžiuojamės, kad Ryga buvo nurungta ir dabar esame didžiausia Baltijos šalių sostine. Tačiau esame vienintelis Europos miestas, kur VT infrastruktūra – nevystoma.
Vietoje to turime „laivelius“, kurie visiškai nesprendžia problemos, ir branginamus VT bilietus, kai už senuosius pigesnius, nuo spalio 1 d. nebegaliojančius bilietus gyventojai pinigų gali ir neatgauti.
„Net Lenkijos miestai, turėdami 300 tūkst. gyventojų, sugeba tokį vystyti, mes – ne. Tačiau turime naujus autobusus ir autonominius troleibusus, kurie ne tik nepaveža krūvio, bet kartu su lengvosiomis mašinomis stovi kamščiuose.
Ir jokios A juostos čia nepadės, jeigu viešasis prie sankryžų ir kitose vietose vis tiek įsijungia į bendrą srautą. Miesto prioritetas yra asfaltas ir automobiliai. Ir tikrai ne VT“, – rašė vilnietis.
Vienintelė išeitis vilniečiams – tramvajus
Internautai baiminosi, kas bus po 10 metų, kai gyventojų skaičius sostinėje padidės dar 30 ar 50 tūkst.
Dėl to gyventojai įnirtingai siūlo pradėti svarstyti apie tramvajų, kuris talpina žymiai daugiau žmonių, yra greitesnis, nestovi kamščiuose ir per laiką miestui labai atsipirktų:
„Gal galime iškart vystyti tinklą su perspektyva į ateitį? Jei (tramvajų – aut. past.) būtų pradėta planuoti 2016 m., tai 2026 m. jau turėtume bent vieną liniją. <...> O dabar net nežiūrima į ateitį.“
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (save tapatinančios su prekės ženklu „Judu“) viešojo transporto organizavimo vadovas Arnas Misiūnas naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad šiuo metu kaip tik yra atliekama išsami analizė, siekiant įvertinti naujos viešojo transporto rūšies diegimo galimybes:
„Vertinami eismo srautai, spūstys, susisiekimo ryšiai, atliekamos galimybių studijos ir tyrimai tam, kad priėmus sprendimą dėl naujos transporto rūšies Vilniuje būtų užtikrintas jos efektyvumas ir integracija į bendrą miesto transporto sistemą.“
Jis atskleidė, kad 1 km antžeminės tramvajaus linijos įrengimas gali kainuoti nuo 15 iki 25 mln. eurų, priklausomai nuo trasos sudėtingumo. Tačiau tikslesnė kaina paaiškės tik po išsamios galimybių studijos.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad vilniečiai visgi gali sulaukti tramvajaus, A. Misiūnas nurodė, kad išsamiau atsakyti galės tik gavęs studijos rezultatus.
Jis nenurodė, kiek laiko truks ir kiek pinigų atsieis analizė dėl tramvajaus galimybių Vilniuje. Tačiau analogiška galimybių studija Kaunui pernai atsiėjo 200 tūkst. eurų ir truko apie metus.
