Skaitytojas Juozas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo, kad kovo mėnesį jam buvo nustatytas 50 proc. netekto dalyvumo lygis.
Balandį jis pateikė neįgalumo pažymėjimą darbdaviui – bendrovei „Utenos butų ūkis“, kurios vienintelė akcininkė yra Utenos rajono savivaldybė.
Vyro teigimu, iš karto po to bendrovė jį netikėtai atleido argumentuodama, kad jis dėl sveikatos neva nebegali eiti savo pareigų.
Nors, skaitytojo teigimu, atsakingos institucijos atleidimą pripažino neteisėtu, darbovietė tą neigia – esą dabar viską spręs teismas.
Atleido du kartus ir abu – neteisėtai?
Juozas dėl atleidimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK) ir, anot jo, ši pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas.
Darbuotojui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir jis buvo grąžintas atgal į darbą.
„Darbdavys formaliai grąžino, bet neleido dirbti, pareikalavo pakartotinės medicininės pažymos, po kurios vėl atleido pagal tą patį straipsnį“, – pasakojo uteniškis.
2025 m. rugsėjį DGK priėmė antrą sprendimą, kad ir šis pakartotinis atleidimas esą yra neteisėtas.
„Taigi, per mažiau nei metus gavau 2 iš eilės neteisėtus atleidimus. Tai rodo ne pavienę klaidą, o sisteminį darbdavio piktnaudžiavimą ir sąmoningą įstatymų ignoravimą. Savivaldybė, nors yra vienintelė įmonės akcininkė, atsisako inicijuoti tarnybinį patikrinimą ar imtis kitų priemonių.
Mano situacija atspindi viešojo sektoriaus požiūrį į neįgalius darbuotojus, kai vietoje integracijos pasirenkamas neteisėtas šalinimas. Tai kelia klausimą dėl savivaldybės įmonės atsakomybės, skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo“, – apmaudo neslėpė Juozas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt patvirtinto, kad tikrai buvo 2 darbo ginčai su „Utenos butų ūkiu“ ir jie abu buvo tenkinti (darbuotojo naudai).
„Tik nežinome, ar apie tuos pačius atvejus kalbame“, – pridūrė inspekcija.
Darbovietė tikina, kad darbuotoją atleido pagrįstai
„Utenos butų ūkio“ direktorius Rimantas Mackevičius nurodė, kad šiuo metu su minėtu darbuotoju vyksta teisinis ginčas, todėl plačiau situacijos komentuoti negali.
„Sprendimą, kas teisus, paliksime priimti teismui. Galime tik patvirtinti, kad vykdėme visus privalomus sprendimus ir veikėme sąžiningai, remdamiesi teisės aktais ir atsakingų institucijų gautomis išvadomis.
Mes darbuotojų su negalia nediskriminuojame, priešingai – atsakingai vertiname jų galimybes dirbti ir ieškome būdų pritaikyti darbo vietas“, – komentavo R. Mackevičius.
Jis vardijo, kad, gavus sveikatos priežiūros įstaigų išvadas apie darbuotoją su negalia, visų pirma esą įvertinamos darbo vietos pritaikymo galimybės, kad ji atitiktų darbuotojo sveikatos būklę.
Taip pat esą ieškomos alternatyvios darbo vietos, atitinkančios darbuotojo kvalifikaciją, gebėjimus ir sveikatos būklę.
R. Mackevičiaus teigimu, tik nuodugniai įvertinus situaciją ir įsitikinus, kad bendrovė negali užtikrinti saugių darbo sąlygų ar kad darbo vietos pritaikymas negalią turinčiam žmogui būtų neproporcingai sudėtingas, būna priimtas sprendimas dėl darbo santykių.
„Gavę reikiamus dokumentus, įvertinome galimybes pritaikyti darbo vietą, tačiau nustatėme, kad to padaryti objektyviai neįmanoma.
Todėl sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo buvo būtinas ir pagrįstas“, – tikino bendrovės direktorius.
Naujienų portalas tv3.lt dėl šios situacijos kreipėsi ir į bendrovės savininkus – Utenos rajono savivaldybę. Tačiau ji tik pabrėžė, kad „savivaldybės administracijoje jokios formos diskriminacija nėra toleruojama.“
Darbuotojams priteisiama žala, kompensacija ir ne tik
VDI primena, kad darbuotojas, kuris mano, jog buvo atleistas neteisėtai, turi teisę kreiptis į DGK per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Jei komisija pripažįsta atleidimą neteisėtu, darbdaviui tenka:
- grąžinti darbuotoją į darbą (jei to siekia darbuotojas), bet darbdavys gali atsisakyti;
- atlyginti darbuotojui padarytą turtinę / neturtinę žalą (kai kuriais atvejais – išmokėti baudas ir delspinigius);
- išmokėti darbuotojui priteistą kompensaciją už priverstinę pravaikštą, kurios dydis gali būti nuo 1 iki 6 darbuotojo VDU;
- išmokėti priteistą VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (bet ne ilgiau kaip už metus).
Tuo metu dėl diskriminacijos darbo santykiuose darbuotojas gali kreiptis tiek į VDI (kuri inicijuos tyrimą, taikys poveikio priemones, pvz., baudas), tiek į DGK (su reikalavimais, pvz., priteisti moralinę žalą), tiek į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (kuri gali įspėti pažeidėjus, kreiptis į teismą, skirti jiems baudas ir pan.).
Pasak VDI, atsakomybė darbdaviui už darbo teisės pažeidimus priklauso nuo paties pažeidimo pobūdžio.
Pvz., už darbo įstatymų ar kitų darbo teisės normų pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 240 iki 880 eurų. Už pakartotinį pažeidimą darbdaviui jau gresia 900–1400 eurų bauda.
Už fizinį / psichologinį smurtą (mobingą) ir priekabiavimą darbdaviui užtraukia baudas nuo 500 iki 1400, o pakartotinai – nuo 1400 iki 3000 eurų.
Tuo metu už diskriminaciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali skirti baudas nuo 40 iki 560 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 560 iki 1200 eurų.
