Lietuviai nekantraudami laukia Naujųjų metų, kada sulauks teisės atsiimti bent dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų pinigų.
Dauguma leis pinigus vartojimo tikslams
TV3 Žinių kalbinti marijampoliečiai atvirauja, kad jau žino, kur išleis iš antrosios pensijų pakopoje atsiimtus pinigus.
„Norim pasikeisti mašiną, pasitaisyti sveikatą. Neįperkame pagal atlyginimą, tai tokios investicijos“, – sakė marijampolietis.
„Į verslą, akcijas, šiaip pasigerinčiau gerbūvį sau“, – dėstė kitas.
Iš beveik pusantro milijono antroje pensijų pakopoje kaupiančių lietuvių, anot apklausų, apie pusė nusiteikę atsiimti pinigus, kai tik kitais metais įsigalios tai numatantis įstatymas. O šeimos finansų ekspertai jau baiminasi, kad negalvodami apie senatvę lietuviai juos ištaškys kelionėms, buitinei technikai, vestuvėms ir kitoms šventėms.
„Daugelis tų, kurie planuoja atsiimti, sako, aš turiu dabar ką su jais nuveikti. Gali būti, kad panaudos atostogoms, šventei didesnei, įvykiui, kuris po metų kitų bus pamirštas“, – svarstė ir skubėti atsiimti pinigų nerekomendavo „Swedbank“ atstovė Jūratė Cvilikienė.
Siūlo pasidomėti investavimu
Lietuviams svarstant, kaip naudingiau išleisti antroje pakopoje sukauptus pinigus, ekonomistai ragina nepamiršti, kad jie turėjo būti skirti sotesnei senatvei, tad ragina ir toliau vadovautis šia taisykle – skirti tam, kas duos naudą ateityje – ne vartoti, o investuoti.
„Tas žmogus, kuris atsiima lėšas, tą pačią akimirką pinigai nustoja dirbti, pradedami graužti infliacijos. Kai žmogus pasiims pinigus, jau turi būti priėmęs sprendimą, ką daryti su tais pinigais. Estijos pavyzdys rodo, kad apie pusė pinigų nukeliauja į vartojimą, paskolų dengimą ir panašius dalykus“, – tvirtino ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Didelė rizika, kad kai nusprendžiame didelę pinigų sumą atiduoti pačiam spręsti ką daryti. Didelė tos sumos nebus perinvestuota į ateitį“, – įsitikinusi J. Cvilikienė.
Visgi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, naujoji premjerė Inga Ruginienė pasitiki gyventojų nuomone, kur jiems labiausiai reikia pinigų, ir ragina kritiškai žvelgti į investuotojų viliones jiems patikėti sukauptus pinigus.
„Patarimai – labai gerai, bet reformos tikslas buvo patiems žmonėms apsispręsti, kiekvienas yra mąstantis, išklausys patarimus, bet sprendimus padarys pats. Ministerija ruošiasi gruodį paleisti skaičiuokles, kad žmogus galėtų paskaičiuoti būsimą pensiją, kiek galės išsiimti pinigų ir per 2 metus nuo sausio 1 d. padaryti sprendimą“, – aiškino I. Ruginienė.
Reikia pasisaugoti sukčių
O kad tarp investuotojais prisistatančių verslininkų bus ir sukčių, perspėja net ir patys finansinių institucijų atstovai.
„Žinau, koks gyventojų finansinis raštingumas, jis nedžiugina, dalis ne tik išleis pinigus dabar, didės atskirtis tarp tų, kurie rūpinasi savimi ir nesirūpina senatvėje. Estijos pavyzdys rodo, kad dalis gali prarasti ir atiduoti sukčiams, kas yra neretas atvejis“, – sakė „Swedbank“ atstovė.
Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose lietuviai jau turi sukaupę 9,2 mlrd. eurų. Visgi pastarasis pusmetis daugumai kaupiančiųjų nebuvo palankus. Per pusmetį šis turtas padidėjo vos šimtu mln. eurų, nors įmokos sudarė 500 mln. eurų.
Daugumos fondų pusmečio rezultatas – neigiamas, o rizikingiausių siekia beveik minus 5 proc., tik konservatyviausiems pavyko išlaikyti iki 1 proc. augimą. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti prekybos karai ir ekonominis neapibrėžtumas sudavė smūgį Vakarų bendrovių akcijų rinkoms, o kartu smuko ir Lietuvos antros pakopos pensijų fondų vertės.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
