Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.
Kaip atpažinti?
Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu.
Psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma.
Taikomą psichologinį smurtą ir mobingą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: tiesiogiai, t. y. kai smurtauja pats smurtautojas, ir netiesiogiai, t. y. smurtaujama kito asmens „pavedimu“. Esminis psichologinio smurto / mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis – prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Darbo santykiuose darbuotojas yra laikomas silpnesniąja šalimi, tačiau nepamiršti vykdyti savo pareigas privalo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas.
Būtina pranešti
Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti: asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą – smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai – būtina kreiptis į tiesioginį vadovą, patyrusiems vertikalų smurtą – smurtauja tiesioginis vadovas – būtina kreiptis į organizacijos vadovą. Tuo pačiu, reikia kreiptis į darbuotojų atstovus, darbo tarybas, profesines sąjungas.
Nepavykus išspręsti psichologinio smurto ar mobingo problemų organizacijos viduje, psichologinio smurto/ mobingo auka gali kreiptis į:
1. Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo, jeigu darbdavys, pažeisdamas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, neorganizuoja psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo;
2. Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir panašiai;
3. Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą;
4. Bendrosios kompetencijos teismus (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).
Skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo dažniausiai grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone bei įsitikinimais, todėl rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus (pvz., psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos ir kt.), išsaugoti SMS žinutes bei elektroninius laiškus, išsaugoti vaizdo ar garso įrašus ir panašiai.
