mobingas

Teismas pripažino Šiaulių ligoninės kaltę dėl to, kad prieš tris su puse metų nusižudė ten dirbusi medikė Laura. Moters artimiesiems jis priteisė 70 tūkstančių eurų, taip pat ligoninė turės padegti advokato išlaidas. Medikė Šiaulių ligoninėje dirbo beveik 7 metus, tačiau naudojant mobingą buvo atleista ir neatlaikiusi įtampos nusižudė. Prieš beveik trejus su puse metų prie Šiaulių ligoninės degė žvakutės, o medikai su ašaromis akyse gedėjo nusižudžiusios savo kolegės Lauros.

Prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc.

Daugelis lietuvių dėl savo darbo patiria vienokį ar kitokį stresą, spaudimą ir įtampą. Vis tik situacija tampa ypač sudėtinga, jei prie to prisideda ir kolegos. Specialistai pabrėžia, kad patyčias darbe patiriantys darbuotojai turi netylėti, rinkti įrodymus ir apie tai pranešti, kad psichologinį smurtą keliantys asmenys būtų nubausti.

Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje kyla įtampa tarp darbuotojų ir mokyklos direktoriaus Nerijaus Kundroto. Pasak laišką rašiusio skaitytojo direktoriaus elgesys esą verčia darbuotojus išeiti iš darbo. Tuo tarpu pats direktorius problemos nemato, savivaldybė jos spręsti taip pat neskuba.  Į naujienų portalą tv3.lt anonimiškai kreipęsis skaitytojas teigė, kad problema skubi ir rimta.

Vienas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas pasiskundė patiriantis psichologinį smurtą: vilties netekęs vyras neseniai išplatino elektroninį laišką kolegoms administracijoje bei savivaldybės tarybos nariams, kuriame pasakojo patiriantis mobingą.  Situaciją aiškintis pradėjo dviejų opozicijai priklausančių politinių frakcijų seniūnai.

Intensyvų, besikartojantį psichologinį smurtą, vadinamą mobingu, patiria penktadalis transporto sektoriaus darbuotojų, o pavienius įžeidinėjimus ar patyčių atvejus – kas antras.  Nors transporto sektorius auga kaip ant mielių, vairuotojai už tai neretai sumoka savo sveikata, susilaukia net grasinimų būti nužudytais ar išprievartautais. Tokias neraminančias tendencijas parodė neseniai atliktas tyrimas, nagrinėjęs mobingą transporto sektoriuje.

Siekiant užkardyti mobingą, Seimo socialdemokratai ragina Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę kovai su mobingu darbo vietoje skirtą strategiją, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms. Ketvirtadienį Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė ketina pateikti parlamentui tam skirtą rezoliucijos projektą.

Medicinos gydytoja ir būsima anesteziologė-reanimatologė bei  tūkstančius sekėjų socialiniame tinkle turinti Ieva Bartuševičienė atvira – nejaučiant pašaukimo mediku ilgai neišbūsi. Kartu ji pažymi, kad pasirinkus šį kelią labai svarbu išmokti laiku save „perkrauti“, mat darbe patiriami sunkūs išgyvenimai gali pavojingai užjuodinti kasdienybę.   Žinomo šalyje komiko Manto Bartuševičiaus žmona juokavo, kad tik vyro dėka šiandien turi tiek sekėjų.

Regioninėje Mažeikių ligoninėje dirbanti Ilona teigia patiranti mobingą – tiek bendradarbių, tiek ir įstaigos vadovo. Tačiau pasak moters kolegių, tai ji pati kelia problemas ir trukdo ramiai dirbti. Situaciją aiškinosi laida „Prieš srovę“. Ilona teigė ligoninėje patyrusi abi specialistų pripažįstamas mobingo rūšis – vertikalų ir horizontalų. Vertikalusis mobingas – tai spaudimas iš viršaus, kai ima engti viršininkas.

Vilniuje veikiančio darželio „Žiburėlis“ darbuotojai jo vadovybę kaltina darbuotojų engimu, neteisingai sumokamu atlyginimu ir kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri darželyje atliko neplaninę patikrą. Savo ruožtu darželio administracija kaltinimus laiko nepagrįstais. Tai jau ne pirmas darbuotojų ir darželio administracijos konfliktas, be to, viešumoje ši įstaiga buvo minėta ir kitame skandale.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovę Skaidrą Valiukevičenę rezidentai kaltina mobingu, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot portalo, tokius kaltinimus buvę ir esami rezidentai pateikė po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie planus daugiau medikų suteikti teisę teikti estetinės medicinos paslaugas – leisti grožio injekcijas.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos (OVLK) vadovę Skaidrą Valiukevičienę rezidentai kaltina mobingu. Anot jų, profesorė ilgus metus šaiposi iš jų išvaizdos, menkina jų nuomonę, pavedinėja su rezidentų darbu nesusijusias užduotis, pranešė portalas „Delfi“. Kaip nurodoma portalo publikacijoje, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) informavus apie numatomą galimybę sudaryti sąlygas estetinės medicinos paslaugas teikti ir kitų specializacijų gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, ...

Pernai balandį iš pareigų atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius pralaimėjo ginčą teisme dėl kaltinimų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui psichologiniu smurtu ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 24 dieną galutinai paskelbė, kad Žemės ūkio ministerijos ar ministro veiksmai nebuvo neteisėti, todėl nepagrįstus A. Muzikevičiaus reikalavimus atmetė, pranešė teismas.

Klaipėdos savivaldybės valdininkai skundžiasi darbe patiriantys mobingą. Esą naujoji miesto valdžia terorizuoja, kiršina, kelia įtampą ir baimę. Tačiau naujasis uostamiesčio meras aiškina, kad tiesiog bando valdininkus priversti dirbti, o skundžiasi tik tie, kurie dirbti nenori. Mat dalis darbuotojų pageidauja ir toliau dirbti nuotoliu iš namų. Seimo narys, konservatorius Audrius Petrošius kompiuteryje rodo anoniminį skundą, kurį jam parašė uostamiesčio savivaldybės darbuotojai.

Parlamentaras Audrius Petrošius sako iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų sulaukęs pagalbos prašymo dėl įstaigoje vykdomo mobingo. „Darbuotojai šiandien yra atsidūrę situacijoje, kuomet prieš galios pozicijoje esančius valdančiuosius belieka slapta šauktis pagalbos.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Pasigirdus žiniai apie gydytojo savižudybę medikų profsąjungos pradėjo tikinti, kad bene 90 procentų medikų yra perdegę.  Ar išties tokia situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė medikų sąjūdžio narė, parlamentarė Jurgita Sejonienė. Ar pažinojote kolegą, galbūt žinote, ar jis iš tiesų jautė nerimą darbe? Kolegą pažinojau, tiesa, jau ketvirti metai kaip nedirbu Santaros klinikose. Iki tol teko dirbti ilgiau nei 10 metų, tai tikrai pažįstu visą bendruomenę.

Vyras neranda ramybės ir tvirtina, kad darbe patiria mobingą. Vyriškio teigimu, negalią turinčius asmenis įdarbinanti ir psichosocialinės reabilitacines paslaugas teikianti viešoji įstaiga jį verčia pasirašyti darbo sutartį, esą VšĮ „Rastis“ nori jį atleisti be išeitinės pašalpos. Tačiau pati viešoji įstaiga šiuos kaltinimus laiko nepagrįstais ir situaciją vadina nesusikalbėjimu.

Rugsėjo 27 dieną nusižudė poilsio centro „Vytautas Mineral SPA“ darbuotojas, Birštono gyventojas Virginijus. Šeimos ir kolegų teigimu, pastaruoju metu vyras darbe patyrė psichologinį spaudimą, o tragedijos dieną kolegos darbe jį matė verkiantį. Virginijaus dukra Jurgita prašo visuomenės nelikti abejingiems ir atkreipti dėmesį į šį įvykį. „Mes su mama nusprendėme eiti į viešumą, nes įstaigoje tėtis ir kiti darbuotojai neturėjo kur patikimai kreiptis, dėl patiriamo mobingo, psichologinio smurto.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Šiandien vienoje Mažeikių įmonėje buhaltere dirbusi Evelina (vardas pakeistas – red. past.) – laiminga mama. Bet dar visai neseniai jauna moteris išsigando, kad jos dar negimusiam vaikeliui gali nutikti kažkas baisaus, kai jos buvęs viršininkas užsipuolė 5 mėnesį nėščią darbuotoją. Apie tą dieną patirtus išgyvenimus Evelina papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Evelina pasakojo, kad tarp jos ir viršininko ilgą laiką tvyrojo įtampa.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės ir Seimo Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnė Širinskienės konfliktas tęsiasi. Šįkart parlamentarė apkaltino premjerę mobingu ir persekiojimu. Pirmadienį A. Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos sargus su pasiaiškinimu, kodėl Seime apsilankiusį visuomenininką, komiką Olegą Šurajevą pavadino I. Šimonytės patarėju.

Gydytojai beveik kasdien darbe ar darbo aplinkoje patiria smurtą. Problemos mastas tylus, tačiau didelis. Kodėl gydytojai nesikreipia pagalbos, o institucijos tyli ir nepadeda? Psichologas, politikas Gediminas Navaitis pasiūlė tam išeitį. Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys.

Lietuviai vis dažniau skundžia darbdavius dėl vadinamojo mobingo darbe – psichologinio smurto. Bet didžioji skundų dalis net nepasitvirtina, o kai kurie skundai apskritai absurdiški – darbuotojai psichologiniu smurtu laiko net vadovo prašymą atlikti tiesioginį darbą arba reikalavimą nevėluoti. Darbuotojų profsąjungos aiškina, kad nors ir pasitaiko piktybinių kaltinimų mobingu, situacijos nereikėtų sumenkinti, mat psichologinis smurtas darbe – neišgalvota problema.

Vos praėjusį ketvirtadienį rajono merui Valentinui Tamuliui paskelbus, kad iš Kėdainių ligoninės direktorės pareigų pasiprašė būti atleidžiama jonavietė Edita Vaškevičienė, pirmadienį ji nuomonę pakeitė ir pranešė po dar vieno pokalbio su meru toliau ketinanti likti pareigose.

Žemės ūkio ministrui pavaldus Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Aleksandras Muzikevičius kreipėsi į teismą dėl esą iš Kęstučio Navicko patiriamo mobingo ir prašo jam priteisti 20 tūkst. eurų, skelbia naujienų portalas delfi.lt. Teismas nutarė priimti pareiškėjo A. Muzikevičiaus skundą. Be to, teismo sprendimu, į bylos procesą suinteresuotu asmeniu įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Žemės ūkio ministerijos. Ši nutartis yra neskundžiama.

Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė priėmė sprendimą išeiti iš užimamų pareigų.  Spalio 25 diena bus paskutinė direktorės darbo diena, o Kėdainių rajono savivaldybė bus priversta skelbti naują konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Apie tai, kad ligoninės direktorė apsisprendė pasitraukti iš pareigų, pranešė meras Valentinas Tamulis, šiandieną lankęsis ligoninėje.

Nepaisant to, kad viltasi, jog Kėdainių ligoninei ėmus vadovauti naujai direktorei situacija joje pasikeis, kol kas pasikeitimai atrodo vienašališki, o personalas braška labiau nei bet kada anksčiau. Nusivylę medikai jau ruošėsi kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau taip jau sutapo, kad inspektoriai dar prieš tai atliko neplaninį patikrinimą ligoninėje.

Seksizmo ir mobingo skandalas nugulė Plungės rajono merui Audriui Klišoniui ant pečių. Šilumos tinklų vadovei Margaritai Charitonovai kaltinant merą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, diskriminacijos dėl lyties ir sąmoningo noro sumenkinti jos dalykinę reputaciją, A. Klišonis atsakomybės kratosi, kaltinimus neigia ir tvirtina: įmonės vadovei trūksta kompetencijų.

Mobingo ir seksizmo skandalas temdo Plungę. Šilumos tinklų vadovė Margarita Charitonova kaltina Plungės rajono merą Audrių Klišonį diskriminuojant moteris ir laikant jas pagarbos nevertomis „vištomis“. Teigiama, kad A. Klišonis nuolat kabinėjasi ir žemina įmonės vadovę dėl lyties, o norėdamas pabrėžti savo viršenybę dalina pašaipias frazes apie „gulėjimą vienoje lovoje“. Meras šias kalbas neigia ir tvirtina, kad pasakojimai neatitinka tikrovės.

Dėl kaltinimų mobingu ir seksualiniu priekabiavimo traukiasi Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas Artūras Bagotyrius. Jis prašymą išeiti iš darbo pateikė ketvirtadienį, pranešė naujienų portalas „15min“. Tai portalui patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien atėjo prašymas, dabar teisininkai jį išnagrinės ir artimiausiomis dienomis priimsiu sprendimą“, – sakė ministras.

Prieš kelis metus apie priekabiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) prabilusi ir pastaruoju metu užsienyje dirbusi 35-erių neurochirurgė Julija Kozlova prieš porą savaičių buvo rasta negyva savo namuose Jungtinėje Karalystėje. Užsienio žiniasklaida skelbia apie moters savižudybę. Nurodoma, kad liepos 12 dieną namuose rasta gydytoja dar buvo paguldyta į Salfordo karališkąją ligoninę.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys neteisingais vadina kaltinimus dėl mobingo ir teigia, kad permainos įstaigoje neišvengiamos. „Kalbėti, kad naujoji vadovybė vykdo psichologinį spaudimą, terorą ar mobingą kitaip galvojančių darbuotojų atžvilgiu, nėra teisinga“, – ketvirtadienį Seime sakė jis. A. Bubnys buvo pakviestas atsakyti į parlamentarų raštu užduotus klausimus apie situaciją Genocido centre.

Seimas linkęs papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kurios turėtų padėti kovoti su mobingu darbe. Šią savaitę parlamentas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma kodekse apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Už šias pataisas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė 28 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojai skundžiasi dėl dviejų vadovių vykdomo psichologinio smurto, iš darbo per daugiau nei metus išėjo daugiau nei 20 žmonių, antradienį rašo naujienų portalas delfi.lt. Anonimiškame darbuotojų laiške teigiama, kad jie nebegali taikstytis su viceministrės Sigitos Ščajevienės ir ministerijos vyresniosios patarėjos Jūros Ivonaitytės mobingu prieš ministerijos darbuotojus.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra „įsimetęs“ tam tikras vėžys – taip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apibūdino situaciją dėl gautų skundų apie galimą mobingą įstaigoje. Apie situaciją NVI ketvirtadienį Seime prabilo socialdemokratė Vilija Targamazdė. Ji teiravosi ministro, kokių veiksmų ketina imtis, mat yra gautas ne vienas pranešimas dėl mobingo NVI. „Gydytojai patvirtina, kad yra naudojamas mobingas“, – teigė ji.

Pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Lietuvos paviljono vadovus darbuotojai kaltina mobingu bei seksualiniu priekabiavimu, jie taip pat kelia klausimus dėl galimo interesų konflikto, antradienį skelbia LRT. Anot darbuotojų, vadovai priešinosi ir iniciatyvai iškelti Ukrainos vėliavą bei taip išreikšti palaikymą Rusijos užpultai šaliai, prieš juos naudojo psichologinį spaudimą.

Seimas po kelis kartus nepavykusio balsavimo ketvirtadienį pagaliau apsisprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo. Nuo šiol vadovai galės eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat apribotos ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijos. Iš 87 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 79, „už“ – 73, 5 „prieš“ ir 1 susilaikė.

Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas traukiasi iš pareigų šalių susitarimu, tačiau atmeta pavaldinių kaltinimus dėl psichologinio spaudimo ir mobingo.  „Susidūriau su labai nemalonia situacija – esu kaltinamais nebūtais dalykais, kurie žeidžia mane kaip darbuotoją ir žmogų. Kaltinimai remiasi keliais anoniminiais skundais, su kuriais neturėjau galimybės net susipažinti“, – teigiama penktadienį išplatintame direktoriaus pranešime.

Seimas antradienį sprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo, tačiau pritrūkus balsų įstatymui nebuvo pritarta. Projektu siūloma, kad vadovai galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat siekiama apriboti ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijas.

Nors Seime liko tik paskutinis žingsnis, kad būtų nustatytas sveikatos įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, dalis sektoriaus atstovų ir parlamentarų priešinasi tokiems pokyčiams ir įspėja dėl didelių nemalonumų ateityje. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Dar pavasarį nusižudžiusi Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja buvo atleista neteisėtai, penktadienį patvirtino pati įstaiga. Kaip teigė jos laikinoji vadovė Česlova Špūrienė, su artimaisiais nuspręsta pasirašyti taikos sutartį.  Kaip informavo ji, Šiaulių darbo ginčų komisija spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl Lauros Šilinskytės atleidimo. „Nurodyta, kad ji buvo atleista neteisėtai.

Nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos mobingo istorijoje naujas posūkis. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad 36–erių gydytoja Laura Šilinskytė iš darbo atleista neteisėtai. Ligoninės kaltinimai jai subliuško – esą velionė dokumentų neklastojo, tad dėl to nebuvo pagrindo atleisti jos iš darbo. Psichologinį smurtą, mobingą, anot mirusios giminių, patyrusios L. Šilinskytės artimiesiems Respublikinė Šiaulių ligoninė turės sumokėti 41 tūkstančio eurų kompensaciją.

Siekiant užkirsti kelią mobingui darbe, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, taip pat numatyti prevencines priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai. Kaip nurodoma antradienį išplatintame ministerijos pranešime, smurtas ir priekabiavimas prieš kolegas turėtų būti numatytas kaip vienas iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės.

Du ilgamečiai Baisogalos kultūros centro darbuotojai kaltina įstaigos direktorę užsiimant mobingu. Abu jie teigia, kad pradėjus dirbti centro direktorei, įstaigoje atsirado psichologinė įtampa. Darbuotojai sako, kad jie yra pernelyg kontroliuojami, engiami, tačiau įstaigos direktorė jai mestus kaltinimus neigia, užsimena, kad konfliktas galėjo kilti ir dėl amžiaus skirtumo.

Vadovės agresijos nebepakelianti lietuvė nebežino, kaip apsaugoti save ir neprarasti darbo vietos, tad sutiko istoriją paviešinti, tačiau prašo nenurodyti jos asmens duomenų. Teigiama, kad moteriai atsisakius skiepytis nuo koronaviruso, ji iš vadovės sulaukė akibrokšto parodyti neįgalumo pažymėjimą. Ką reiktų daryti tokiose situacijose, komentuoja Valstybinė darbo inspekcija.