Išankstiniai duomenys parodė, kad „Sodros“ biudžetas viršija ne tik planuotas įplaukas, bet ir išmokas.
Apie lėtėjančios ekonomikos daromą poveikį socialinio draudimo biudžetui „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu Mikaila.
Pirminiais duomenimis, įplaukos į „Sodros“ biudžetą didesnės, nei buvo numatyta planuojant šių metų biudžetą. Kokios priežastys turėjo įtakos tokiam pajamų didėjimui?
Palyginti su praėjusiais metais, įplaukos į „Sodros“ biudžetą didesnės apie 30 proc.
Daugiau nei planuota įplaukų užfiksuota kiekvieną mėnesį, tačiau lyginant sausio ir rugpjūčio mėnesius jau išryškėja mažėjimo tendencija. Sausio mėnesį įplaukų gauta 28,5 proc. daugiau nei planuota, vasarį – 27 proc., birželį pajamų perviršis nukrito iki 16,3 proc., o rugpjūtį siekė tik 14,4 proc.
Tai nėra gera tendencija. Nors fiksuojamas įplaukų augimas, tačiau palyginti su pirmais metų mėnesiais jo tempas gerokai sumažėjo. Vasaros laikotarpio duomenys jau rodo žemesnius rodiklius, nei buvo planuota. Tačiau pirmas pusmetis buvo išties sėkmingas.
Ilgametė duomenų rinkimo ir stebėjimo patirtis leidžia daryti prielaidą, kad objektyviausi yra spalio ir lapkričio rodikliai – jie ir parodys, kaip baigsime metus.
Jei ekonomika ir toliau lėtės ir pereis į rizikingą fazę, bus galima kalbėti apie nuostolius, tačiau šiuo metu „Sodros“ biudžetas veikia subalansuotai.
Kitų metų biudžetas bus planuojamas tada, kai turėsime konkrečius skaičius, o kol kas yra stebima ekonomikos padėtis ir kitos tendencijos.
Išlaidas didina politinis azartas
„Sodros“ biudžeto išlaidos taip pat viršijo numatytus planus. Kodėl teko atseikėti daugiau lėšų, nei planavote?
Gerokai didesnius išmokų skaičius lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – padidinta bazinė pensija, draudžiamųjų pajamų bei ligos ir motinystės išmokos.
Kita priežastis – politinis azartas, kuris neslūgo Seime visus metus. Buvo pateikta daugybė pasiūlymų, kaip gerinti pažeidžiamiausių socialinių grupių padėtį.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vyriausybės pozicijos buvo atsargios, vis dėlto kai kurie sprendimai dėl išmokų didinimo Seime buvo priimami iš azarto.
Daugelis mano, kad jei „Sodros“ biudžete pinigų yra, tai galima juos leisti nesusimąstant apie pasekmes ir neįvertinant kitų metų galimos grėsmės.
Dabar dar galime pasidžiaugti, kad pinigų tikrai užtenka pensijoms ir kitoms išmokoms laiku išmokėti, tačiau užtrukęs toks politinis azartas, koks jis buvo šiuo laikotarpiu, prieš rinkimus, ateityje gali padaryti daug žalos.
Paskelbus duomenis apie kur kas didesnes nei planuota „Sodros“ biudžeto išlaidas, kai kurie gyventojai išsigando, kad nebus iš ko mokėti socialinių išmokų. Tačiau galiu užtikrinti ir nuraminti, kad taip tikrai nebus.
Kai skaičiuojami einamojo biudžeto duomenys, praėjusių metų įplaukos neįvardijamos. O išlaidoms pinigai naudojami ne tik iš šių metinių įplaukų, bet ir iš rezervo.
Šiais metais planuojama surinkti 12 mlrd. Lt pajamų, o iš praeitų metų turime 1 mlrd. 300 mln. Lt rezervo. Būtent iš šių lėšų buvo išmokėtos liepos mėnesį skaičiuotos pensijų nepriemokos, taip pat jos bus išmokamos ir spalio mėnesį.
Vadinasi, visos šių metų pensijų nepriemokų sumos, kurios gerokai viršys 200 mln. Lt, yra ir bus mokamos iš rezervo.
Didėja ir laikino nedarbingumo išmokos, nes didėja atlyginimai, atskaitymai kitiems fondams: gyventojų užimtumo, sveikatos draudimo. Pastariesiems pirmą pusmetį dėl greičiau augančių įmokų pervedėme daugiau nei planavome.
Išmokos vėluoja kaupiant pažymas
Teigiate, kad „Sodros“ biudžetas subalansuotas ir stabilus. Vadinasi, gyventojai gali ramiai miegoti, žinodami, kad priklausančios socialinės išmokos juos pasieks visada laiku?
„Sodra“ veikia stabiliai ir visi žmonės tai puikiai jaučia. Šiuo metu retkarčiais kyla sunkumų tik dėl laikino nedarbingumo pašalpos išmokėjimo. Ne dėl „Sodros“ kaltės šios išmokos gyventojams kartais vėluoja daugiau nei 15 dienų. Taip atsitinka dėl centralizuotos kai kurių įmonių valdymo sistemos.
Pavyzdžiui, tokia problema kyla didiesiems prekybos tinklams, kurie turi parduotuvių visoje Lietuvoje, tačiau centrinė jų būstinė yra Vilniuje.
Mažeikiuose ar Kėdainiuose dirbanti pardavėja, atnešusi nedarbingumo pažymėjimą, mano, kad jau kitą dieną jis pasieks „Sodrą“.
Tačiau jų darbdaviai nori surinkti daugiau pažymėjimų, vėliau juos skaičiuoja ir kartais mums išsiunčia praėjus net dešimčiai dienų. Tuomet „Sodros“ darbuotojai versdamiesi per galvą suskaičiuoja ir perveda žmonėms priklausančias išmokas. Užtikrinu, kad išmokos vėluoja ne dėl lėšų, o dėl laiko stygiaus. Bet tai yra tik išimtiniai atvejai.
Atleidimų skaičius turėtų stabilizuotis
Neplanuotų įplaukų padidėjimą siejate su darbo užmokesčio ir darbuotojų skaičiaus didėjimu. Specialistai perspėja, kad daugėja atleidžiamų darbuotojų, o ir atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Jei prognozės pasitvirtins, kokį poveikį tai turės „Sodros“ biudžetui?
Pastaruoju metu pastebima rudeninė tendencija – didėjantis atleidžiamų darbuotojų skaičius. Ši situacija yra išties rizikinga, ir ją mes maksimaliai įvertinsime skaičiuodami kitų metų biudžetą.
Suprantama, kad daugėjant darbuotojų atleidimų ir nesikeičiant priėmimų į darbą skaičiui, mažės dirbančių žmonių, kurie garantuoja „Sodrai“ įplaukas.
Pirmojo pusmečio tendencijos parodė, kad priimta 36 tūkst. darbuotojų daugiau negu atleista, tačiau pastarąjį mėnesį pasiekė informacija dėl sparčiai didėjančio atleidžiamų žmonių skaičiaus, ypač statybų sektoriuje. Tai kelia mums nerimą ir šią sritį mes atidžiai stebime.
Manau, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius netrukus stabilizuosis, tai turėtų išryškėti jau lapkričio mėnesį. Paprastai rugsėjis parodo vasarą vyravusias tendencijas, o kaip žinoma, vasarą apskritai visi procesai linkę judėti lėčiau. Todėl tikruosius skaičius pamatysime rudens pabaigoje.
Kelio atgal į vokelius nėra
Ar prastėjanti ekonomikos padėtis nepaskatins darbdavių gelbėti savo verslą, atlyginimus mokant vadinamuosiuose vokeliuose?
Nemanau, kad sulėtėjusi ekonomika paskatins darbdavius atlyginimus mokėti vokeliuose, nes jie paprasčiausiai nebegalės staiga sumažinti anksčiau deklaruotų lėšų, nepakitus darbuotojų skaičiui, ir likti nepastebėti mokesčių administratorių.
Be to, nesant daug laisvų pinigų, nebus ką į tuos vokelius dėti.
Tokio spartaus atlyginimų didėjimo, koks buvo per pastaruosius 3 metus, mes nesitikime ir neprognozuojame. Dar šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuotas didėjimas siekė 20 proc., tačiau jau dabar analitikai perspėja, kad artimiausiu metu šis procentas smarkiai mažės.
Šių metų ekonomikos rodiklius realiai vertinti bus galima tik metų pabaigoje. Kitiems metams modeliuojame 8 proc. darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą ir tai gerokai mažesnis procentas, palyginti su šių metų planu.
Faktai
Negalutiniais duomenimis per 2008 metų sausio-liepos mėn. į „Sodros“ biudžetą gauta 6 mlrd. 327,8 mln. Lt įplaukų, 254,1 mln. Lt arba 4,2 proc. daugiau nei planuota ir 1 mlrd. 139,3 mln. Lt, arba 22 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Per tą patį laikotarpį, „Sodros“ išlaidos buvo 6 mlrd. 788,6 mln. Lt, 322,9 mln. Lt, arba 5 proc. didesnės nei planuotos ir 1 mlrd. 610,0 mln. Lt, arba 31,1 proc. didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Eglė Kapočiūtė
