Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Nepaisant aukštų temperatūrų ir įvykių elektros rinkoje, praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išliko stabili. Nors dėl karščių ir poreikio vėsintis elektros paklausa auga, tačiau praėjusią savaitę elektros suvartojimas nežymiai sumažėjo“, – pranešime sakė laikinai einantis „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo pareigas Ramūnas Bikulčius.
Anot jo, elektros suvartojimas sumažėjo dėl nedarbo dienos birželio 24-tą – jos suvartota 12 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 213 gigavatvalandžių (GWh).
R. Bikulčiaus teigimu, dėl aukštos oro temperatūros nuo 500 megavatų (MW) iki įprastų 700 MW buvo ribojamas „NordBalt“ jungties su Švedija pralaidumas.
„Mažesnį importą kompensavo vietinės šiluminės jėgainės, kurios kartu su saulės ir vėjo jėgainėmis pagamino daugiau nei du trečdalius viso Lietuvos suvartojimo“, – sakė R. Bikulčius.
Jo teigimu, praėjusią savaitę dėl techninės klaidos Centrinės Europos elektros rinkos operatoriaus EPEX sistemoje atsiskyrė Europos elektros rinkos, todėl Baltijos ir Šiaurės šalims prekyba dieną prieš nebuvo galima.
„Baltijos šalyse šis įvykis pasekmių neturėjo ir kaina išliko stabili. Tačiau šis incidentas lėmė aukštas trečiadienio elektros kainas Vokietijoje“, – komentavo R. Bikulčius
Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės
Vietos elektrinės užtikrino 69 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 148 GWh elektros 2 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – jų gamyba augo 23 proc. iki 60 GWh, vėjo jėgainių mažėjo 22 proc. iki 33 GWh, hidroelektrinių – augo 17 proc. iki 16 GWh, šiluminių elektrinių – krito 9 proc. iki 27 GWh, o kitos elektrinės pagamino 12 GWh.
Saulės jėgainės praėjusią savaitę pagamino 40 proc. visos Lietuvos energijos, vėjo jėgainės – 22 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., o kitos – 8 proc.
37 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys mažėjo 15 proc. iki 118 GWh: 82 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. – iš Lenkijos, 2 proc. – iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 46 proc. iki 30 GWh: 63 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o likę 37 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
