nord pool

Pastaruoju metu didmeninė elektros energijos kaina biržoje yra pigiausia per daugelį mėnesių. Kai kuriomis dienomis ji būna ir neigiama – gamintojai net primoka, kad tik elektrą kas nors paimtų.  Tačiau, panašu, kad kai kuriems elektros tiekėjams tai nė motais. Gyventojams jų siūloma elektra vis brangesnė.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46.97 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir daugumoje kitų regiono šalių reikšmingai augo elektros suvartojimas, o dėl didėjančios paklausos visame regione augo elektros kainos, skelbia „Litgrid“. Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę augo 3 proc. iki 104 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. „Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Penktadienio popietę turėjęs baigtis ilgiau nei planuota užtrukęs Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas pratęstas dar beveik savaitei – iki rugsėjo 14-osios. Kaip skelbia elektros birža „Nord Pool“, elektros kabelio remontą numatoma užbaigti rugsėjo 14 dieną 00.59 val. Lietuvos laiku.

Nors praėjusios savaitės pradžioje vėjo generacija buvo itin maža ir dėl to reikšmingai mažėjo eksportas į Lenkiją. Tačiau savaitgalį sugrįžęs vėjas atnešė neigiamas kainas į Skandinaviją ir Baltijos šalis. Vidutinė elektros biržos „Nord Pool“ sistemos kaina sekmadienio dieną pirmą kartą istorijoje buvo neigiama, rašoma „Litgrid“ pranešime.

Toliau augant vėjo energijos gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 23 proc. iki 72 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje taip pat mažėjo 23 proc. ir siekė 70 eurų.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 32 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Birželio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 24 proc. ir siekė 105 eurus.

Vėjo elektrinių gamybai išaugus 83 proc. didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 12 proc. iki 68 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje elektra pigo 19 proc. iki 54 eurų.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

Dėl linijų remontų Estijoje praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė mažesni pigesnės importinės elektros kiekiai iš šiaurės, todėl didmeninės elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 4 proc.

Mažėjant hidroelektrinių gamybai bei netikėtai atsijungus dviem Švedijoje esančios atominės elektrinės reaktoriams, didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 19 proc.

Artimiausią parą dalį elektros vartotojų iš „Nord Pool“ pasieks gera žinia. Šeštadienio naktį elektros kaina bus kaip niekad pigi – apie 1 ct/kWh. Tačiau šiuo elektros kainos kritimu pasidžiaugs ne visi gyventojai.  Fiksuotus planus turintys vartotojai kainų pokyčio nepajus, tai aktualu ir ne kiekvienam su birža susieto plano turėtojui, rašo naujienų portalas 15min.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

Didžioji dalis buitinių vartotojų yra pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ir sudarę fiksuotos kainos sutartis. Kiti gi nusprendė surizikuoti bei už elektrą mokėti pagal biržoje kasdien svyruojančias kainas. Ir dabar skaičiuoja, kad toks pasirinkimas visiškai apsimokėjo. Naujienų portalo tv3.lt redaktoriui Artūrui Anužiui nuo Naujųjų pasirinkus vieno tiekėjo planą ne su fiksuota elektros kaina, bet kintama, išryškėjo ir pagrindiniai skirtumai.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

„Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį  sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo kitos paros prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys. Palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.   Tai didžiausia vidutinė paros elektros kaina nuo rugsėjo 30 dienos, kai Lietuvoje ir Latvijoje ji siekė 415,16 euro, o Estijoje – 376,44 euro už MW.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl jos neseniai įsigytų 39,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų pardavimo savo akcininkei – energetikos grupei „Epso-G“.   „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Planuojama, jog akcijos „Epso-G“ bus parduotos už beveik 14 mln.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau ir Kremliaus režimas nelinkęs sustoti, tačiau, panašu, kad Lietuvos gyventojus ir verslą į neviltį varę elektros kainos ima mažėti. „Nord Pool“ biržoje parduodamos elektros energijos kaina spalio 29 d. Lietuvoje kainuos mažiausiai per pusę metų – 68,58 euro už MWh arba 0,069 euro už kWh. Kad būtų su kuo palyginti, šiam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo elektros kaina yra per tris 3 kartus mažesnė ir siekia 0,24 euro už kWh.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Epso-G“ ketina šiemet įsigyti maždaug trečdalį bendrovės „TSO Holding“ akcijų, kuri kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdo elektros energijos biržą „Nord Pool“. Anot bendrovės pranešimo, Energetikos ministerija pritarė valdybos siūlymui įsigyti 39,6 proc. „TSO Holding“ akcijų tuomet, kai antrinė bendrovė „Litgrid“ 37,6 proc.

Lietuvos energetikos agentūra skelbia nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimą. Nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai atnaujinami ir pateikiami apskaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą bei garantinio tiekimo kainą. Lyginant su rugpjūčio mėnesio vidutine kaina, rugsėjo (1–13 d.) duomenimis vidutinė 1 kWh kaina Nord Pool biržoje sumažėjo 22 proc. Per pastarąją savaitę nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų planų (18-24 mėn.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informacija apie augančių energijos kaštų kompensavimą žmonėms turėtų būti paviešinta kitą savaitę.  „Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Centristų frakcija Estijos parlamente pareiškė, kad šaliai reikėtų pasitraukti iš elektros biržos „Nord Pool“, nebent ji būtų skubiai pertvarkyta. „Vyriausybė turi nedelsdama pareikalauti, kad elektros birža būtų pertvarkyta, kitaip Estija turės pasitraukti iš jos“, – po  posėdžio ketvirtadienį sakė Centristų frakcijos pirmininkas Jaanusas Karilaidas. „Dabartinėje situacijoje birža neveikia – tiek privatūs vartotojai, tiek ir įmonės yra neapsaugoti.

Energetikos ministrui paprašius rinkos reguliuotojo ištirti, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis, energetikos grupė „Ignitis grupė“ pareiškė nesiūlanti rekordinių kainų biržos aukcionuose – anot grupės, didelės kainos formuojasi ne dėl jos valdomų elektrinių.  „Ignitis grupė“ teigia, kad rekordines elektros kainas rinkoje lemia ne tik itin išaugusios gamtinių dujų kainos, bet ir biržos algoritmai.

Sutrikus rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ veiklai ar įmonei negalint tiekti elektros bei prekiauti elektra, Lietuvos energetikos sistemai tai neturėtų jokio poveikio – įmonės iš Rusijos Karaliaučiaus srities tiekiama elektra būtų kompensuojama iš kitų šaltinių, teigia Energetikos ministerija.  Jos teigimu, „Inter RAO Lietuva“ yra elektros tiekimo tarpininkė, kurio vietą, esant poreikiui, galėtų užimti kita tiekėja.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 6,6 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2015 metų, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Liepos 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 96,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra brango ir kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Estijoje brangimas buvo mažesnis – 4 proc. iki 87,6 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Lietuvoje tarp skirtingų institucijų ir politikų kilę ginčai dėl prekybos elektra su Rusija gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, sako kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai.

Atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas netrukus galės rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. įvyksiantis pokytis bus naudingas kiekvienam elektros vartotojui, tik jis spręs iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams. Tad verta aptarti, kas sudarys elektros kainą, kokia ji bus, atsisakius monopolinių elektros tiekimo sąlygų.

Lietuva žengė paskutinius žingsnius nuosekliai atsisakydama elektros energijos tiekimo monopolijos – jau galime patys spręsti, iš ko norime pirkti elektrą savo namams. Pasak bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Mindaugo Keizerio, valstybinio elektros kainos reguliavimo atsisakymas yra daugiau nei dar viena reforma – ji žymi esminį lūžį Lietuvos energetikoje.  „Energetikos sektorius keičiasi iš esmės – tokio, prie kokio esame įpratę, jo nebeliks.

Lietuvai mėginant neįsileisti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, prezidentūra Seimui teiks įstatymų pataisas, numatančias galimybę riboti prekybininkų licencijas.

Elektra Lietuvoje praėjusią savaitę brango 23 proc. iki 47,4 euro už megavatvalandę (MWh), praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra brango dėl itin nepalankių meteorologinių sąlygų vėjo ir saulės elektrinių generacijai bei augusios apyvartinių taršos leidimų kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 23 proc. ir siekė 38,7 euro už MWh.

Metų pradžioje išaugusi elektros kaina vasarį ėmė kristi ir pasiekė žemiausią lygį per 9 mėnesius. Ryškų kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, praneša elektros prekybos bei tiekimo bendrovė „Energijos tiekimas“. Vidutinė vasario kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc.

Elektra Lietuvoje išlieka brangiausia tarp Baltijos šalių, o jos kainą visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose augina anglies ir dujų kaina, vėsesni ir drėgnesni orai, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Praėjusią savaitę Estijoje elektra pabrango 10 proc. iki 46,49 euro už megavatvalandę (MWh), o Lietuvoje – 3 proc. iki 59,53 euro. Latvijoje jos kaina beveik nepakito ir siekė 57,77 euro. Elektros suvartojimas Baltijos šalyse per savaitę sumenko 1 proc.

Kainų komisija nustatė 20 proc. didesnę elektros rinkos kainą kitiems metams. Padidėjusi rinkos kaina sudaro apie trečdalį galutinės elektros kainos buitiniams vartotojams ir neabejotinai ją didins.

Elektra Lietuvoje brango penkis pastaruosius mėnesius iš eilės, jos vidutinė kaina nuo balandžio išaugo 47 proc. Tam įtakos turėjo visame regione pastaruoju metu brangusi elektra ir besitęsiantis „NordBalt“ jungties remontas, praneša bendrovė „Energijos tiekimas“. Elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį pasiekė 59,11 euro už megavatvalandę (MWh). Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, kaina išaugo nedaug – 0,13 proc. arba 0,08 euro.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Tai atvers kelią rengti technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės varžytis vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai. Jiems ketinama taikyti naują paramos schemą.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordines aukštumas. Palyginti su liepa, ji padidėjo 8 proc. iki 59,03 Eur/MWh – paskutinį kartą panaši kaina užfiksuota 2015 metais. Kainos augimą lėmė elektros importo iš Švedijos apribojimas dėl prasidėjusio planinio „NordBalt“ jungties su Švedija remonto. Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio.

Remontuojant elektros jungtį su Švedija „NordBalt“, elektros kaina Lietuvoje auga jau trečią dieną iš eilės – dabar ji svyruoja ties 60 eurų už megavatvalandę (MWh) riba. Neatmestama, kad elektra pabrangs dar trečdaliu, sako ekspertas. Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Karolis Bagdonas teigia, kad jungties remontas daro įtaką elektros kainai, bet kokią, pasakyti dar anksti. Be to, kainą lemia ir orai.