Palyginimui, Latvija išplatino 2021 m. sausio 21 d. išpirkimo euroobligacijų emisiją, kurios dydis buvo 1 mlrd. eurų, pajamingumas platinimo metu siekė 2,82 proc., o atitinkamai rizikos priedas sudarė 1,20 proc. punkto. Paklausa keturis kartus viršijo pasiūlą. Latvijos investuotojams pasiūlytas pajamingumas emisijos išleidimo metu atrodė kiek didokas, žiūrint į trumpesnes Latvijos emisijas. Pavyzdžiui, 2018 m. išpirkimo Latvijos euroobligacijų rizikos priedas rinkoje šiuo metu sudaro vos 0,45 proc. Tai patvirtino šiandienos rinkos veiksmai – ką tik Latvijos išplatintos emisijos pajamingumas nukrito iki maždaug 2,60 proc., taigi, atitinkamai rizikos priedas susitraukė iki maždaug 1,00 proc.
Investuotojų susidomėjimas reikšmingas
Šiame kontekste vakar Lietuvos išplatintą emisiją galima vertinti teigiamai – emisijos išleidimo palūkanos yra santykinai žemos, o investuotojų susidomėjimas buvo reikšmingas. Nors rinkų dalyviai nuspėjo, kad šių metų pradžioje Lietuva išeis į tarptautines rinkas su obligacijų emisija, reikia pripažinti, kad laikas buvo pasirinktas sėkmingai. Pastaruosius mėnesius rinkoje tęsėsi bendras besivystančių šalių obligacijų palūkanų mažėjimas, rodantis, kad investuotojai noriai grįžta į šias rinkas ir tiek didina rizikos apetitą, tiek ir besivystančių ekonomikų riziką vertina kaip mažėjančią. Tokioje aplinkoje nei Latvija, nei Lietuva nepatyrė rizikos priedo spaudimo, t.y. nebuvo priverstos kelti palūkanų, kad sėkmingai išplatintų emisiją. Tiesa, manome, kad vis dėlto Latvija kiek permokėjo.
Palankus veiksnys – artėjantis euras
Antras palankus veiksnys ir atitinkamai antras obligacijų palūkanų komponentas buvo santykinai žemos ilgalaikės palūkanų normos pinigų rinkoje (kalbame apie palūkanų normų apsikeitimo sandorių palūkanas, kurios yra laikomos baze, skaičiuojant obligacijų pajamingumą). Dėl neegzistuojančių euro palūkanų kilimo lūkesčių euro pinigų palūkanos laikosi labai žemai jau ilgą laiką, o pastaruoju metu dėl prastų kai kurių makroekonominių duomenų jos šiek tiek krito. Iš tiesų paminėtą palankią išorinę aplinką papildė euro narystės siekis, kurį Lietuva deklaruoja ir kurį Latvija šių metų pradžioje sėkmingai įgyvendino. Euras yra itin svarbus aspektas, kalbant apie investuotojų požiūrį į šalį ir jų prašomą grąžą už šaliai skolinamas lėšas. Kuo arčiau euro Lietuva bus, tuo palankesnė aplinka bus skolintis tarptautinėse rinkose. Manome, kad šiais metais sulauksime dar vienos emisijos tarptautinėse rinkose. Tačiau kol kas sunku prognozuoti, kokio termino ji bus, nes tai priklauso nuo Finansų ministerijos projekcijų skolos aptarnavimo apimčių ir terminų atžvilgiu.
Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
