Įveik alergiją

Žiedadulkės yra vienas dažniausių sezoninių alergijų sukėlėjų, kurias skleidžia medžiai, žolės ir grūdiniai augalai. Didžiausia rizika susirgti sezonine alergija kyla pavasarį, vasarą ar net rudenį, kai augalai pradeda aktyviai žydėti. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai dalijasi rekomendacijomis, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

Pavasaris – tai metas, kai bunda ne tik gamta, bet ir alergijos. Žydintys medžiai ir augalai į orą išleidžia milijonus žiedadulkių, kurios gali sukelti nemalonius simptomus: čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net kvėpavimo sutrikimus. Higienos instituto specialistai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vertingais patarimais, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

Įsibėgėjus pavasariui vis dažniau žmonės skundžiasi peršalimo simptomais, tokiais kaip sloga ir perštinti gerklė. Šiuo metų laiku sunku atskirti, ar tai peršalimas, ar jau prasidėjusi sezoninė alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis nustemba sužinoję, kad sezoninė alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje – net ir tiems, kurie niekada anksčiau su ja nesusidūrė.

Įsibėgėjus pavasariui vis dažniau žmonės skundžiasi peršalimo simptomais, tokiais kaip sloga ir perštinti gerklė. Šiuo metų laiku sunku atskirti, ar tai peršalimas, ar jau prasidėjusi sezoninė alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis nustemba sužinoję, kad sezoninė alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje – net ir tiems, kurie niekada anksčiau su ja nesusidūrė.

Pavasaris džiugina vis labiau ilgėjančiomis dienomis, maloniu oru, žaluma ir pražįstančiais augalais, tačiau neretai jis būna itin vėjuotas – vėjas nešioja žiedadulkes ne tik gamtoje, bet ir į nosį, akis ir plaučius. Ne veltui daugeliui šiltojo sezono pradžia siejasi su padažnėjusiais alerginiais ir kvėpavimo takų susirgimais. Visgi, tai nėra vieninteliai galimi susirgimai periodu, kuomet bunda gamta.

Vis dažniau danguje pasirodanti saulė ir pamažu aukštyn kylantis lauko termometro stulpelis praneša apie netrukus sužydėsiančią gamtą ir aktyvesnį laisvalaikį gryname ore. Tačiau ne visiems bundanti gamta asocijuojasi vien su geromis emocijomis. Kitiems ji primena apie sugrįžtančias alergijas ir su jomis susijusius negalavimus. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė atskleidžia, kaip pasiruošti pavasarinių alergijų sezonui ir palengvinti jų sukeliamus simptomus.

Prasidedant pavasariui verta pakalbėti apie alergini rinitą. Pasirodo, kad tai viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų ir ja paprastai sergama visą gyvenimą.

Nors visi nekantriai laukiame pavasario, kartu su juo sugrįžta ir alergijų sezonas, kurį pasitinkame čiaudėdami ir varvančiomis nosimis. Specialistės papasakojo apie dažniausius pavasarinių alergijų tipus, atskleidė, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, patarė, kaip pasiruošti alergijų sezonui ir paneigė populiariausią mitą apie alergijas – įsitikinimą, kad niekam nesi alergiškas.

Pasaulyje per metus fiksuojama apie 90 milijonų naujų kontaktinio dermatito atvejų. Kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis. Tai dažna odos problema, sukelianti nemalonų diskomfortą ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga yra viena dažniausių profesinių odos ligų. Europos tyrimai rodo, kad su kontaktine alergija susiduria apie 20 proc.

Žmonės, alergiški augalų žiedadulkėms, dažnai jau vasarį Lietuvoje pradeda jausti pirmuosius alerginės slogos požymius. Kenčiantys nuo šios alergijos, valgydami šviežius vaisius, riešutus ar daržoves gali patirti ir netikėtus simptomus, vadinamus kryžminėmis žiedadulkių ir maisto reakcijomis. Kas yra kryžminės reakcijos, kaip jas atpažinti ir valdyti, pasakoja alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė.