Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ teigimu, šalti žiemos ir pavasario orai lėmė didesnį dujų suvartojimą šilumos ir elektros gamybai. Vasarą dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo.
Dėl aukštų kainų susidariusi įtempta padėtis pasaulinėse dujų biržose pastaruoju metu darė įtakos ir dujų vartojimui Lietuvoje: liepą-rugsėjį sunaudota 3,8 TWh dujų, arba 25 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku pernai (5,1 TWh).
Šiemet Lietuvos ir Baltijos regiono bei Suomijos vartotojams transportuota 20,2 TWh dujų, be Karaliaučiaus srities, – 20,5 proc. mažiau (25,4 TWh).
Taip pat mažėjo ir dujų srautas į Latviją – dujotiekiu Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 1,7 TWh dujų – 4,6 karto mažiau nei pernai (7,8 TWh).
„Dėl didelių dujų kainų tiekėjai mažina dujų, transportuojamų į Latviją, o tuo pačiu ir šiaurinę Europos Sąjungos dalį, srautus. Šiuo metu Lietuvos perdavimo sistemą dujos pasiekia be trikdžių ir tomis apimtimis, kaip ir suplanuota“, – pranešime sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Operatorės teigimu, iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo šiemet patiekta 13,4 TWh dujų, arba 65,6 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh, arba 12,1 proc., o iš Baltarusijos – 4,6 TWh, arba 22,3 proc. viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.
Iš Baltarusijos per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį šiemet transportuota 18,2 TWh dujų – 6,4 proc. daugiau nei pernai (17,2 TWh).
Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 2022 metais, pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL), bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis.
