bendrasis vidaus produktas

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.  „Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis.

Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,8 proc. ir mažėjo penktą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Rugsėjį metinis BVP nuosmukis, patikslintais duomenimis, buvo kiek didesnis ir sudarė 0,9 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Spalį dar paspartėjo antrinės produkcijos gamybos smukimas – metinis smukimo tempas padidėjo nuo 3,49 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,14 procento.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.  Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Švedija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodė augimą 0,2 procento. Pernai spalį-gruodį užfiksuotas nuosmukis 0,5 procento. Ekonomikos plėtrą per pirmus tris šių metų mėnesius lėmė verslo investicijų augimas 0,5 proc.

Nyderlandų per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,7 proc. kuklesnis nei paskutinio praėjusių metų ketvirčio, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Pernai spalį-gruodį ekonomika augo 0,4 procento. Pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkių vartojimas nepakito, valdžios sektoriaus išlaidos didėjo 0,5 proc., verslo investicijos augo 1,1 procento. Eksportas sumenko 1,8 proc., importas – 1,3 procento.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 8,3 proc. solidesnis nei 2020 metų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais, praėjusių metų BVP – 5,2 proc. didesnis. Paskutinį 2021-ųjų ketvirtį ekonomikos metinis augimas siekė 8,6 procento. Didžiausios įtakos BVP pokyčiui turėjo apdirbamoji pramonė, informacijos technologijų ir ryšių, transporto ir sandėliavimo sektoriai.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, smuktelėjo 0,03 proc. iki 15,062 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį trečiąjį paskelbė Statistikos departamentas. Pirmąjį įvertį spalio pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP per trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 0,05 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

Latvijos valstybės skola 2022 metais gali pasiekti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo finansų ministerijos parengtos makroekonominės prognozės. Pasak ministerijos, šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, sudarys 49,6 proc. BVP, arba 15,56 mlrd. eurų. 2022 metais, jeigu politika nebus keičiama, valstybės skola gali padidėti iki 50 proc. BVP, arba 17,015 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 20,679 mlrd. eurų ir sudarė 42,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,4 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,9 proc., arba atitinkamai 9,964 mlrd. ir 5,306 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,6 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

2021 metais planuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei dabar biudžeto projekte numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Viskas priklausys nuo tų skaičių, kurie suguls patikslintame biudžeto projekte. Jei kalbame apie dabar pateiktą biudžetą, aš manau, kad daugiau yra rizikų, jog tas deficitas bus didesnis nei bazinis 5 proc. variantas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,7 procentinio punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Tokias projekcijas labiausiai lemia centrinės valdžios pajamų ir išlaidų bei „Sodros“ biudžeto balanso pesimistiškesnės projekcijos, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

2018-aisiais Rusija sukurs 1,5-1,7 proc. didesnį nei pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP), pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Andrejus Belousovas. „Tokiai prognozei yra tvirtas pagrindas - labai sparčiai didėja šalies realiosios pajamos bei atlyginimai, gerokai aktyvesnė tapo mažmeninė prekyba, kurios augimas gali tapti dar spartesnis“, - pabrėžė A. Belousovas. „Tai leidžia tikėtis, kad ekonomikos augimas 2018-aisiais viršys pirmojo ketvirčio 1,3 proc. ir 1,4-1,5 proc.

Europos Sąjunga prognozuoja, kad dar 3 mln. migrantų gali atvykti į 28 šalių bloką iki ateinančių metų pabaigos. Nuo šių metų pradžios jau per 700 tūkst. žmonių atvyko į Europą, ieškodami prieglobsčio arba darbo, o su tokio masto antplūdžiu neįstengia susitvarkyti migrantų priėmimo centrai ir sienų apsaugos tarnybos.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt 10 kartų už Lietuvos rinką didesnė Lenkijos rinka vilioja ne tik įvairiomis galimybėmis, bet ir pastaruoju metu nusistovėjusiu nacionalinės valiutos kursu. Anot Lietuvos verslo atstovų, veiklos pradžioje dažniausiai labiau apsimoka susirasti vietinį partnerį ir su juo dalytis, nei bandyti veikti vienam.

Paulius Grinkevičius Kol ilsėsimės per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus – mūsų šalies ekonomika, skirtingais ekonomistų skaičiavimais, generuos nuo 400 mln. iki daugiau nei milijardo litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), palyginus su BVP, kurį sukurtume šias dienas dirbdami.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Šalies ūkyje pernai per vieną dirbtą valandą vidutiniškai buvo sukurta 37,34 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,58 lito daugiau nei 2010-aisiais. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 346 litus bendrosios pridėtinės vertės.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,7 proc. Tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 1,3 proc. BVP rodikliui įtakos turėjo pramonės (8 proc.) ir prekybos (10 proc.) augimas. Po trejus metus trukusio nuosmukio prieaugis užfiksuotas ir statybos sektoriuje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažins šių ir kitų metų Airijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, nes smarkiai pablogėjo pagrindinių jos prekybos partnerių – euro zonos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos – ekonomikų perspektyvos. TVF sumažins šių metų Airijos BVP augimo prognozę nuo 0,6 iki 0,4 proc., o kitų metų prognozę – nuo 1,9 iki 1,5 proc.

JAV skola šiemet pasiekė rekordines aukštumas – ji perkopė 14 trilijonų JAV dolerių ribą. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji išaugo kone dvigubai ir dabar sudaro tik kiek mažiau nei 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio suma  yra 14 trilijonų? „Balsas.lt“ siūlo pasižiūrėti vaizdo siužetą, kuriame vizualiai parodoma, kiek gi realiai JAV banknotų sudaro trilijoną.

Japonijos ekonomika, trečia pagal dydį pasaulyje, per pirmus tris šių metų mėnesius smarkiai susitraukė dėl kovą įvykusio žemės drebėjimo ir po jo praūžusio cunamio padarinių, praneša BBC. Japonijos vyriausybės duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 0,9 proc. Tai reiškia, kad, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Japonijos ekonomika sumažėjo 3,7 proc., o daugelis analitikų tikėjosi, kad metinis rodiklis sieks apie 2 proc.

Didžiosios Britanijos ekonomikos perspektyvos yra „vangios“, o atsigavimas bus lėtesnis nei po ankstesnių recesijų, prognozuoja Iždo įkurtas Biudžetinės atsakomybės biuras, kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biuras sumažino ateinančių metų Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozę nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc. ir pareiškė, kad 2012 metais Britanijos ūkis išaugs nebe 2,8 proc., o 2,6 proc.

Spalio mėnesį Jungtinės Karalystės skola išaugo dar 10,3 milijardo svarų, nepaisant pagyvėjusio mokesčių bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo. Valstybės skola išaugo nežiūrint į tai, jog ekonomikos atsigavimas regimai pagerino biudžeto surinkimą – iš verslo gauta 29 proc. daugiau mokesčių, o PVM taip pat surinkta daugiau, kadangi pirkėjai skubėjo įsigyti reikiamų prekių iki sausio mėnesio, kai PVM tarifas bus padidintas iki 20 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metų antrąjį ketvirtį siekė 24 mlrd. 286,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 proc., praneša Statistikos departamentas. Palyginti su pirmuoju 2010 metų ketvirčiu, antrąjį ketvirtį BVP padidėjo 6,6 proc.

Švedijos ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtą ketvirtį paeiliui, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Per pirmus tris šių metų mėnesius Švedijos bendrasis vidaus produktas paaugo 1,4 proc., paskelbė šalies statistikos biuras. Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 1 proc. ekonomikos augimą. Per metus Švedijos ekonomika ūgtelėjo 3 proc. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį šalies ekonomika augo 0,3 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis kovo mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20 mlrd. 863,1 mln.

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 proc. Paskelbtasis BVP pokytis šiek tiek nudžiugino, bet nenustebino. Šį kartą prognozuojančiųjų šalies ekonomikos plėtrą bendruomenė buvo kaip reta vieninga – absoliuti dauguma pranašavo BVP per metus sumažėsiant nuo 4 iki 6 proc. (SEB banko prognozė buvo minus 4,5 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola vasario mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 465,3 mln. litų, arba 33,5 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 819  mln. litų).Vasarį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 2 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją. Visa centrinės valdžios vidaus skola mėnesiui baigiantis sudarė 7 mlrd. 333,7 mln. litų (23,3 proc.