„Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama. Jei tai ir įvyktų, tokia padėtis, tikėtina, ilgai nesitęstų“, – teigia LB.
Jei susiklostytų kraštutinis scenarijus ir visai neliktų eksporto į Baltarusiją ir Kiniją, Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) per trejus metus smuktų 1,2 procentinio punkto (šiemet – 0,3, kitąmet – 0,8, o 2023 metais – 0,1 punkto).
Jei neliktų vien eksporto į Baltarusiją, šalies BVP smuktų 0,9 punkto (atitinkamai 0,2, 0,6, 0,1 proc. punktais), o į Kiniją – 0,3 punkto (atitinkamai 0,1, 0,2 ir 0 punkto).
Prekyba su Baltarusija sukuria palyginti nedidelę pridėtinę vertę, teigia centrinis bankas. Tarp svarbiausių eksporto krypčių 2019 metais ji užėmė penktą vietą (Kinija – 24-ą), o pernai – 11-ą vietą (22-ą). Pastaraisiais metais keturios svarbiausios Lietuvos eksporto kryptys buvo: Rusija, Vokietija, Latvija ir Lenkija.
Į Baltarusiją daugiausia keliauja reeksportuojamos prekės, o į Kiniją – lietuviškos kilmės prekės.
Lietuvos investicijos aptariamose šalyse taip pat nėra itin reikšmingos. LB teigimu, glaudžiausiai su Baltarusija verslo ryšiais susijusios Lietuvos įmonės didelių skolų Lietuvos finansų įstaigoms neturi.
BNS kalbinti ekonomistai teigė, kad Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos BVP reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas.
Pastaruoju metu Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija įtempti.
