Pasak tarnybos vadovo Manto Staškevičiaus, tarnyba kol kas nėra gavusi indikacijų, kad pieno, mėsos ir kitų produktų eksportas į Kiniją strigtų, tačiau tam tikrų ženklų jau esama.
„Kol kas mūsų tarnyba tiesiogiai nėra gavusi kažkokių klausimų papildomų ir indikacijų, kad matytume, jog kažkas labai stipriai stotų, tačiau yra mėnesio senumo įvykis dėl vieno mūsų alaus gamintojo, kuris veždavo į Kiniją, – kinai susisiekė su mumis ir pateikė tam tikrų neatitikimų sąrašą ir tiekėjas buvo išbrauktas iš sąrašo dėl galimybių tiekti produktą į Kiniją“, – BNS sakė M. Staškevičius.
Anot jo, Lietuva su Kinija derino pašarų, negyvūninių produktų ir valgomųjų subproduktų eksporto leidimus, tačiau nuo metų pradžios sunkėjusios derybos galiausiai nutrūko.
„Nustojo derinti sertifikatus, klausimynai nėra pildomi, nes iš jų pusės trūksta auditų ir kol kas viskas sustoję ir daugiau nederinta. Iš jų pusės nesame gavę indikacijų, kad produktų derinimas sustos, tiesiog jie nederina ir viskas, negaliu pakomentuoti, kodėl“, – sakė tarnybos vadovas.
Jis pabrėžė, jog dar pandemijos pradžioje Kinija įvertino visą situaciją, kaip Lietuvoje gaminami produktai ir kokių saugumo priemonių imamasi. M. Staškevičiaus teigimu, Kinijos institucijos tuomet nekėlė jokių abejonių, todėl būtų keista, jei nuspręstų uždaryti savo rinką Lietuvai.
„Visos kovidinės priemonės buvo tikrinamos šių metų pradžioje ir visas rezultatas, tiek žuvininkystės įmonių, tiek mėsos, tiek pieno įvertino labai gerai, kaip atitinkančias reikalavimus ir jokių pretenzijų nekėlė, pasakė, kad Lietuva yra įgyvendinusi visus reikalavimus. Kažkoks uždarymas būtų mums nuostaba. Aišku, girdint politinius dalykus, tai neramina“, – sakė M. Staškevičius.
Verslas: iš Kinijos galima laukti įvairių veiksmų
Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ į Kiniją eksportuoja laktozę. Pasak įmonės vadovo Daliaus Trumpos, nors jos kiekiai nėra labai reikšmingi, tačiau Kinijos rinka yra perspektyvi.
Anot jo, neseniai įmonė pasirašė sutartį su Kinijos bendrove dėl laktozės tiekimo, ji turėtų keliauti traukiniais. Kol kas jokios informacijos dėl jų stabdymo įmonė negavo.
„Visai neseniai esame parsirašę kontraktą laktozės tiekimui ir buvo numatyta ją tiekti geležinkelio transportu. Kol kas jokių pranešimų iš mūsų partnerių negavome, bet jei traukiniai bus sustabdyti, tai iškils klausimas, kaip tą produkciją patiekti į Kiniją“, – BNS sakė D. Trumpa.
„Atsimenu istoriją su Lietuvos pieno pramonės sertifikavimu į Kiniją, kur reikėjo specialaus Kinijos valdžios institucijų patvirtinimo, ir kai jis buvo atidėtas dviem ir daugiau metų vien dėl to, kad mūsų prezidentė priėmė, nors ir ne oficialiai, Dalai Lamą. Žinant tokią istoriją, matyt, veiksmų iš Kinijos pusės tikrai tikėtina galima laukti įvairių“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Pasak jo, jei produkcijos būtų neįmanoma vežti traukiniais, ji būtų gabenama jūra, konteineriais, o tai užtruktų ilgiau ir kainuotų brangiau. D. Trumpos manymu, mažai tikėtina, kad Kinijos partnerė sutiktų dėl to mokėti brangiau, todėl tai reikštų mažesnes pajamas „Rokiškio sūriui“.
„Gali iškilti klausimas iki kontrakto nutraukimo“, – teigė D. Trumpa.
Jo teigimu, Kinija yra viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje rinkų, o pieno produktai – augantis vartojimo segmentas.
„Tai yra tikrai perspektyvi, jei ir nėra mums dabar labai svarbi, rinka, ir deja, panašu, kad ją užims kiti pieno produktų gamintojai“, – teigė D. trumpa.
Tuo metu mėsos perdirbimo įmonės „Krekenavos agrofirma“, į Kiniją laivais gabenančios jautieną, vadovas Linas Grikšas teigė taip pat kol kas nepastebėjęs jokių pokyčių, o verslą vadina situacijos įkaitu.
„Esame, aišku, situacijos įkaitai. Mes nedalyvaujame tame procese, jame dalyvauja Vyriausybė. Kodėl iš Lietuvos atšaukia, o iš Latvijos ar kitos šalies neatšaukia. Mes tame nedalyvaujame, aš negaliu komentuoti“, – BNS sakė L. Grikšas.
„Kiekvieną rinką gerbiame, ji nėra nei dominuojanti, nei dar kokia, bet, kaip ir kiekviena rinka, į ją reikia daug investuoti pinigų, pastangų įdėti, kad pasiektum kažkokį rezultatą ir pirmiems Europos Sąjungoje susifeilinti ir prarasti viską nesinori“, – kalbėjo jis.
Maisto ir veterinarijos duomenimis, pernai Lietuva į Kiniją eksportavo 472 tonas jautienos, 7,7 tūkst. tonų pieno produktų, 625 tonas žuvininkystės produktų. Šiemet iki rugpjūčio 19 dienos eksportuota 553 tonos jautienos, 3,9 tūkst. tonų pieno produktų ir 80 tonų žuvininkystės produktų.
Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu praėjusią savaitę konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje. Šalies užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.
Taivanas prieš kelias savaites informavo apie atskirai nuo Kinijos Lietuvoje steigiamą atstovybę, ji turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.
