Lietuvos bankas įvertino artimiausias ūkio perspektyvas: „Deja, vaizdelis nekoks“

Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Infliacija sparčiai mažėja, išsekus pigusių žaliavų ir atsistačiusių tiekimo grandinių poveikiui, kitąmet ją labiausiai veiks brangstančios paslaugos, praneša Lietuvos bankas (LB).

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1-2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti

Ekonomistai apie šalies ekonominę situaciją kitąmet: „Reikėtų tikėtis ištęstos stagnacijos periodo“

DIENOS PJŪVIS. Kiek gyventojams teks kęsti aukštas palūkanų normas – ar reikėtų jiems mesti gelbėjimo ratą?

Pristatydamas naujausią šalies ekonomikos apžvalgą, LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pripažino, kad „deja, vaizdelis nekoks“: mūsų šalies verslams itin svarbi ES ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota, tad galime neišvengti sunkumų.

„Pastarųjų metų šokai šalies ekonomikos raidos trajektoriją darė panašią į amerikietiškus kalnelius. Staigų smigimą žemyn pandemijos pradžioje keitė veržlus atsigavimas, o šiuo metų augimo kreivę žemyn vis dar spaudžia rusijos sukelto karo ir kainų šoko padariniai.

Jie užtrunka ilgiau, ir nepalankių ekonominių vėjų veikiama šalies ekonomika į labiau subalansuotos raidos etapą grįš kitais metais“, – sako G. Šimkus.

Ekonomika trauksis

LB prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6 proc. Šis smuktelėjimas mažesnis, nei prognozuota birželio mėn. (–1,3 proc.), daugiausia dėl BVP padidėjimo 2023 m. antrąjį ketvirtį. Šviesesnes perspektyvas temdo jau pusantrų metų besitraukianti pramonė.

Situaciją pramonėje esą blogina prastėjanti padėtis pagrindinėse eksporto rinkose, ypač euro zonoje, pabrangęs skolinimasis, sumenkę laikini užsakymai, kurių buvo atsiradę per pandemiją.

Gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šioje veikloje gerokai atsilieka, o pramonės įmonių pagamintos produkcijos atsargos gerokai padidėjusios.

Nuosmukį visgi patiria ne visos ekonominės veiklos. Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, gausėja statybos darbų – ypač daugėja inžinerinių statinių statybų.

Pastaruoju metu padėtis pagerėjo ir transporto sektoriuje, tačiau šių sektorių augimas neatsveria kitų ekonominių veiklų smukimo įtakos.

Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga sparčiau nei kainos, gyventojai neskuba vartoti daugiau.

Numatoma, kad privatusis vartojimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 0,4 proc. mažesnis. Kylant gyventojų realiosioms pajamoms, kitąmet privatusis vartojimas didės (2,7 proc.) ir prisidės prie BVP augimo.

Kada sumažės infliacija

Situacija darbo rinkoje tebėra palanki dirbantiesiems. Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Jis šiuo metu yra ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams.

Numatydamos, kad ekonomika ir paklausa jau netrukus turėtų atsigauti, įmonės esą stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4 proc. didesnis nei pernai, dar 9,8 proc. padidėjimas numatomas kitais metais.

Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.

Vangesnė pasaulio ekonominė raida mažina spaudimą kainoms. Tiekimo grandinės normalizavosi, energijos išteklių kainos yra atsitraukusios nuo pernykščių aukštumų.

Be to, bendrą paklausą esą vėsina Europos Centrinio Banko pinigų politikos sprendimai. Paklaustas, ar jis gali mažinti palūkanas kitais metais, G. Šimkus sakė: „Mūsų tautosakoje yra nuostabių patarlių. Kita: „Nestatykime vežimo pirma arklio.“

Pasak pirmininko, kitų metų vasara yra labai toli ir esą neaišku, kokia tuomet bus bendra situacija. Tačiau esą 2025 m. pabaigoje infliacija grįš į siekiamą 2 proc. lygį.

Praėjusiais metais sudariusi 18,9 proc., šiemet vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, sumažės iki 8,8 proc., o kitąmet – iki 2,6 proc.

G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad pernai ir šiemet įmonių pelnas gerokai išaugo dėl to galutinės prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje išaugo labiau nei kitose valstybėse. Be to, įmonių pelnai prie infliacijos prisidėjo labiau nei išaugusios darbo sąnaudos, t.y. darbuotojų atlyginimai.

Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką turės tebebrangstančios paslaugos. Paslaugų kainas didina kylantis darbo užmokestis, kuris sudaro reikšmingą ir didesnę nei kituose sektoriuose sąnaudų dalį.