• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos.

REKLAMA

Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, Lietuvos ekonomika laikosi neblogai – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė tik 0,8 proc. Tačiau, pasak LB vadovo, neapibrėžtumų lieka labai daug.

Pagal šį rodiklį visoje ES mūsų šalis nusileido tik Airijai. Kitose valstybėse fiksuotas didesnis BVP nuosmukis.

Anot V. Vasiliausko, palyginti gerą Lietuvos ūkio padėtį nulėmė neblogi eksporto rodikliai taip pat tai, kad mūsų valstybėje gana nedidelę dalį ekonomikos sudaro turizmas.

REKLAMA
REKLAMA

LB valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad tolesnį ūkio atsigavimą rodo išaugusi mažmeninės prekybos apyvarta, atsigavusi pramonės produkcija. Be to, verslo pasitikėjimo rodikliai taip pat gerėja.

REKLAMA

„Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas – jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir didžioji dalis ekonomikos jau gali funkcionuoti normaliai.

Šį trapų atokvėpį galime ir turime panaudoti taip, kad valstybės skiriamas lėšas ir numatytą ES paramos paketą pandemijos poveikiui švelninti paskirstytume tikslingai planuodami ilgalaikes investicijas ekonomikai transformuoti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti“, – sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, visa tai turi būti daroma turint aiškią strategiją, kaip bus suvaldyta sparčiai didėjanti valstybės skola.

Geresnei, nei tikėtasi, ekonomikos raidai pandemijos sukelto šoko metu įtakos turėjo santykinai mažesnis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukis, dėl mažesnio viruso paplitimo netaikyti veiklos ribojimai apdirbamajai gamybai, palyginti nedaug paveikta darbo rinka ir greitai atsigavęs gyventojų vartojimas, mažesnė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus. Ekonomiką taip pat skatino papildomos viešųjų finansų, pinigų politikos ir reguliavimo priemonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiek anksčiau skelbti BVP, tiek naujausi skelbiami ekonominiai rodikliai leidžia pagerinti šių metų prognozes. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagrindinio scenarijaus atveju ekonomika šiemet trauksis 2 proc.

Prognozuojant mažesnį nei anksčiau 2020 m. ekonomikos nuosmukį, ir numatomas 2021 m. atsitiesimas bus nuosaikesnis – BVP kitąmet turėtų augti 3,1 proc.

Vis dėlto neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir atšiaurųjį scenarijų: 2020 m. BVP susitraukia 2,4 proc., o kitąmet neauga, ir palankųjį scenarijų – atitinkamai –0,2 ir +5 proc.

REKLAMA

Nors darbo rinkos padėtis yra palyginti gera, ją irgi paveikė pandemija. Jau nuo birželio mėn. dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus.

Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau. Didelį nedarbo lygį lėmė ne tik ekonominė raida, bet ir valdžios sprendimai – registruotas nedarbas birželio mėn. jau buvo stabilizavęsis, tačiau jį didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka. Prognozuojama, kad pagrindinio scenarijaus atveju šiemet nedarbo lygis sieks 8,8, vidutinis darbo užmokestis kils 6,8 proc.

REKLAMA

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad darbo užmokestis labiausiai augo viešajame sektoriuje. Tuo metu privačiame sektoriuje turime darbo užmokesčio mažėjimą.

„Dėl neapibrėžtumų mes prognozuojame, kad tas darbo užmokesčio atotrūkis tarp viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus toliau bus“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Infliacija šiuo metu yra ir artimiausiu metu bus nedidelė: pagal pagrindinį scenarijų kainos šiemet kils 1, o kitąmet – 1,2 proc. Didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomikai geriau, nei tikėtasi, atlaikius pandemijos sukeltą šoką, vis svarbesnis tampa biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymas. Šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. p., artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.

Dėl šios priežasties itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pamatuotai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planui.

REKLAMA

„Gaisrų gesinimui“ atslūgus, ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Vienkartinės „pravalgomos“ išmokos gali būti reikalingos kritiniu metu, tačiau šios priemonės negali tapti ilgalaikės, nes nepadeda spręsti įsisenėjusių problemų, tokių kaip mažas darbo našumo augimas, visuomenės senėjimas ar regioninė atskirtis.

Žmogiškasis kapitalas, t. y. išsilavinę ir tinkamų įgūdžių turintys žmonės, yra esminis veiksnys transformuoti ekonomiką, duosiantis didžiausią grąžą ilguoju laikotarpiu.

REKLAMA

Tačiau būtent šiai krypčiai tenka mažiausia Ateities ekonomikos DNR plane numatomo finansavimo dalis – 757 mln. eurų, t. y. beveik tris kartus mažiau nei investicijoms į infrastruktūrą, kuriai numatyta skirti 2 mlrd. eurų.

Į skaitmeninės ekonomikos plėtrą numatoma investuoti 1,4 mlrd., į inovacijas – beveik 1 mlrd. ir į prieš klimato kaitą nukreiptas priemones bei energetiką – 927 mln. eurų.

Ne ką mažiau svarbu pasirengti ir tinkamai įdarbinti ateinančias naujas ES paramos lėšas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų, taip pat prireikus šalis galėtų pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų. Kad šios progos nepraleistume, Lietuva turėtų parengti ambicingą reformų planą ir užtikrinti, jog lėšos būtų nukreipiamos į produktyvias sritis, siekiant kurti tvarią ir konkurencingą šalies ekonomiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų