Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo. Mat vien šalies bankuose Baltarusijos įmonėms atsidaryti sąskaitą gali užtrukti mėnesius arba to padaryti išvis nepavyksta.
Baltarusijos žaidimų milžinė ,,Wargaming“, visame pasaulyje populiaraus žaidimo ,,World of tanks“ kūrėja, jau kuris laikas dairosi, kur galėtų perkelti dalį darbuotojų iš Minsko.
Ir tokių bendrovių daugybė. Mat jos negali dirbti dėl Lukašenkos režimo, nuolatos išjungiamo interneto, kratų ir suėmimų. Aukštųjų technologijų įmonių akys krypsta į kaimynines šalis – Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Ukrainą. Investicijas skatinanti valstybinė agentūra ,,Investuok Lietuvoje“ jau dabar derasi su Baltarusijos įmonėmis.
„Dauguma tų įmonių dėl represijų, dėl režimo ieško galimybių persikelti į užsienį. Šiuo metu mes deramės su keliomis dešimtimis labai stambių technologinių įmonių, kurios domisi Lietuva, kaip viena iš jų galimų šalių, kur jie galėtų perkelti verslą“, – sako ,,Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Tiesa ta, kad Baltarusijos įmonės, norėdamos persikelti į Lietuvą, susiduria su didžiuliais biurokratiniais iššūkiais.
Baltarusijos bendrovės norėtų ne tik lengvatinių paskolų verslo įsibėgėjimui, bet ir lengviau atsidaryti sąskaitas. Mat dėl griežtų bankinės sistemos reikalavimų, Lietuvoje tai trunka mėnesius.
„Užtrunka atidaryti sąskaitą, iki 2-3 ar 4 mėnesių, o gali būti, kad išvis ne. Be sąskaitos mes negalime atidaryti įmonės. Kadangi tai yra rezidentai iš trečiųjų šalių, procedūra labai ilga. Norint būti lankstiems, reikėtų susitvarkyti šituos dalykus“, – pasakoja pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pluoštai dokumentų, jų pildymas ir tikrinimas visą procesą prailgina keliems mėnesiams. Lietuvos bankas pripažįsta – sąskaitų atidaryti užsienio piliečiams čia ir dabar neišeina. Mat komerciniai bankai dėl galimo pinigų plovimo privalo įsitikinti, kas yra pagrindinis įmonės akcininkas ir jo aplinkos žmonės.
„Yra tam tikri asmenys, kurie yra sankcijų sąrašuose. Tai jeigu ateina tam tikra Baltarusijos kompanija, tai bankas neįsitikinęs, kas stovi už tos įmonės gali įleisti į Finansų sistemą, kažkokį asmenį, kuris yra nepageidaujamas Europos Sąjungoje. Turime suprasti, kad supaprastinimai ir informacijos nerinkimas gali mums atsiliepti per kitą pusę“, – teigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Kol Lietuva sprendžia, kaip greičiau sutvarkyti biurokratinius formalumus specialistams, kaimyninės šalys pas save jau juos vilioja. Štai Lenkija oficialiai paskelbė kviečianti Baltarusijos bendroves pas save. Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius pripažįsta, kad Lietuvai greičiau reiktų išspręsti biurokratinius klausimus ir suteikti įmonėms kuo daugiau lengvatinių sąlygų.
„Atvykstančiam į šalį, įsiregistravęs darbdavys, turės mokėti ne mažesnį kaip 1,5 vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą. Tai yra virš 1,5 tūkstančio eurų. Tai nėra mažas atlyginimas. O konkuruojame visos tarpusavyje šalys, nes mums tų specialistų trūksta“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvos įmonės visais būdais stengiasi prisivilioti informacinių technologijų specialistus, mat jų ypatingai trūksta. Štai įmonių grupė ,,Penki kontinentai“ tvirtina susidurianti su iššūkiu ieškant siauro profilio IT specialistų, tad juos prisikviesti tenka iš Ukrainos ar Baltarusijos.
„Skaičiuojame, kad iš Baltarusijos darbuotojų yra apie 10, jie dirba skirtinguose skyriuose tiek marketinge, tiek IT. Konkrečiai programuotojų turime, berods, 3 žmones, kurie persikėlė vieni dėl ekonominių, kiti dėl politinių priežasčių“, – sako ,,Penki kontinentai“ Komunikacijos vadovas Aleksandras Zubriakovas.
Pasak pramonininkų, valdžia turėtų nedelsti ir kuo greičiau sudaryti galimybes Baltarusijos aukštųjų technologijų įmonėms persikelti į mūsų šalį, kol to nepadarė kaimynai. Mat baltarusiai ne tik galėtų plėsti savo verslus Lietuvoje, bet ir mokėti mokesčius.
„Baltarusijos įmonės sudaro, ko gero, apie ketvirtį Lietuvoje sukuriamo IT produkto. Tiesiog Lietuviškos įmonės persamdo tas pačias Baltarusijos įmones, pinigai iškeliauja iš mūsų tenai. O tokiu atveju čia, jie kurtų didesnę pridėtinę vertę ir, aišku, mokėtų mokesčius čia. O ne tai, kad iš čia išsiųsti“, – pasakoja V. Janulevičius.
Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip tūkstantis įmonių, kurių bent vienas savininkas – Baltarusijos gyventojas, yra atsidaręs sąskaitą Lietuvoje. Taip pat sąskaitas turi per 30 tūkstančių baltarusių, dirbančių ar gyvenančių Lietuvoje.
