Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.
Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose. Be to, kai kurie savarankiškai dirbę jaunuoliai pasibaigus karantinui neatnaujino veiklos ir tapo bedarbiais.
„Didžioji jų dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo įmonėse, kurias labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviai persvarstė veiklos perspektyvas, optimizavo funkcijas ir darbo jėgos apimtis. Dėl to teko atleisti dalį mažiau kvalifikuotų ir mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų“, – pranešime sakė I. Balnanosienė.
Rugsėjį jaunimas ir toliau aktyviai kreipiasi į tarnybą – kas antras (52 proc.) užsiregistravęs bedarbiu buvo iki 29 metų.
Rugsėjo 1-ąją darbo neturėjo 50,5 tūkst. jaunuolių. Daugiausiai jų buvo Kaune – 15,4 proc., Lazdijų rajone – 15 proc. ir Alytuje – 15 proc. Mažiausiai – Neringoje (3 proc.) ir Pakruojo rajone (3,5 proc.). Nuo karantino paskelbimo darbo neturinčių jaunuolių skaičius išaugo 18,9 tūkst. (arba 59,8 proc.).
Vis dėlto didžiausia darbo neturinčiųjų grupe pagal amžių ir toliau išlieka 50–59 metų žmonės.
Tarnybos teigimu, kreiptis į ją skatina ir galimybė gauti 200 eurų darbo paieškos išmokas. Rugpjūtį taip registravosi 1,7 tūkst. studentų, rugsėjį – tris kartus daugiau (4,3 tūkst.). Iš jų 28 proc. neturi darbo patirties, 97 proc. – mokosi pagal nuolatinę studijų formą.
Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais darbdaviai registravo 130,8 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 12,2 tūkst. terminuotam įdarbinimui.
