„Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje. Taip yra ir dėl didesnės sėkmės, ir mūsų vyriausybės reagavo labai greitai, (...) ir mūsų užsivėrimas nebuvo labai griežtas“, – „Swedbank“ ekonomikos forume sakė L. Zorgenfreija.
Vis dėlto stebint pirmojo ir antrojo ketvirčio ekonominius duomenis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pastebima, kad šalyse jie skyrėsi – pavyzdžiui, privačių ūkių vartojimas labiau nukentėjo Latvijoje, nei Lietuvoje ar Estijoje.
„Tai stebina, nes apribojimai buvo tikrai labai panašūs, visi buvome panašiai sukrėsti viruso krizės, tačiau statistikoje tai atsispindi ne vienodai. (...) Kalbant apie Lietuvą, artėja rinkimai, tai gali būti priežastis, kodėl Lietuvos Vyriausybė labiau nori leisti lėšas ir palaikyti ekonomiką“, – sakė Latvijos ekonomistė.
Pasak jos, vyriausybės ir pasaulyje, ir konkrečiai Baltijos šalyse atlieka vis didesnį vaidmenį ekonomikoje ir jos skatinime, todėl teigiamai vertinama ir tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės skolos – kur kas mažesnės nei kitur Europoje.
L. Zorgenfreija pabrėžė, jog ypač svarbu, kad šalys tinkamai išnaudotų pasiskolintas bei Europos Sąjungos numatytas lėšas atsigavimui, skiriant jas ekonomikos skaitmenizavimui bei naujų investicijų pritraukimui.
„Tai yra galimybė pasinaudoti investicijomis visapusiškai, turime orientuotis į naują ekonomikos tipą – žalesnė ir labiau skaitmenizuotą ekonomiką. (...) Mes neturėtume rizikuoti savo atsparumu ir turime sukurti kažką tokio, kas būtų įdomu verslui ateityje“, – sakė ji.
„Visose trijose valstybėse verslo aplinka yra neblogai vertinama ir tai naudinga tolesnėms investicijoms. Mums trūksta Vyriausybės efektyvumo, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės vaidmuo vis auga, ir kad vyriausybių veiksmų kokybė taps vis svarbesniu veiksniu turime to nepamiršti“, – kalbėjo ekonomistė.
Eurostato duomenimis, Lietuvos BVP per ketvirtį sumažėjo 5,5 proc., Latvijoje – 6,5 proc., Estijos – 5,6 procento. Visoje ES ekonomika per metus smuko 13,9 proc., euro zonoje – 14,7 procento.
