Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Penktadalis išlaidų – maistui
Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų. Palyginti, Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai ES – 16,4 proc.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, mūsų šalyje didžiausia išlaidų dalis tenka mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktų (2,9 proc.) grupėms. Panaši išlaidų maistui struktūra stebima ir kaimyninėse valstybėse bei ES.
„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – konstatuoja Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Brango ir duona, ir sviestas
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu. Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos.
Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.
Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.
Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc.
Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos, 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.
Kol kas pigi tik kiauliena
Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.
Pasak E. Pranckevičiaus, kiaulienos kainų sumažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją.
Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse turėtų sulėtėti, o kiaulienos suvartojimas – sumažėti 0,5 proc.
„Visa tai turės įtakos kiaulienos kainų pokyčiams. Tikimės, kad pavasarį tiek kiaulių skerdenų supirkimo, tiek ir kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos turėtų stabilizuotis“, – sako skyriaus vedėjas.
Statistikos duomenys rodo stabilumą galvijininkystės sektoriuje – galvijų supirkimo kainos pernai lėtai augo. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.
Prognozės – pesimistinės
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito nežymiai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.
Gerų žinių vartotojams nėra – padidėjus paukštienos savikainai ir transportavimo kaštams, taip pat didėjant kainoms eksporto rinkose, pavasarį atvėsinto viščiuko broilerio vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos rinkoje turėtų padidėti.
„Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.
Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.
Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti.
Pernai obuolių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 22,2 proc. didesnė nei prieš metus. Kadangi obuolių derlius dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo mažas, todėl vietinių obuolių prekybos tinklams aprūpinti turėtų užtekti tik iki kovo pradžios. Nors lietuviškų obuolių atsargos jau baigiasi, bet, esant pakankamai jų pasiūlai iš Lenkijos, obuolių kainos parduotuvėse turėtų likti panašios.
