maisto produktų kainos

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nešuoliuoja taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, o kai kurie dalykai net ir atpigo, tad jų galima nusipirkti ir daugiau. Per pastaruosius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje bendrai pabrango kiek daugiau nei 20 proc., skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau kai kurių maisto prekių kainos išaugo gerokai labiau, o dalis jų ir atpigo.

Prekybos tinklo „Iki“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad planuodami, kurioje parduotuvėje apsipirkti, dažniausiai lietuviai renkasi tą, kurioje jų mėgstamiems produktams yra taikomos akcijos. Jas, kaip svarbiausią kriterijų, nurodė net 61 proc. apklausos dalyvių. Nuolaidų pasiūlymai ypač svarbūs tiems pirkėjams, kurių asmeninės mėnesio pajamos siekia iki 800 eurų.

Lietuvos prekybininkams užsiminus apie sunkumus, su kuriais susiduria daržovių ir vaisių tiekėjai, kai kuriems pirkėjams į akis įstrigo ir pagardams naudojamo žalumyno – kalendros – kaina. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redekacijai žinomas – red. past.) piktinosi, kad už žalumynų kilogramą „Rimi“ parduotuvėje dabar tektų pakloti beveik 60 eurų.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Artėjant šventėms gyventojai suskubo pirkti dovanas, šventinius papuošimus, o kai kas jau perka ir maisto produktus šventiniam stalui. Ne vienas gyventojas parduotuves Lietuvoje išmainė į prekybos centrus Lenkijoje. Tačiau dabar ten netgi vykti nebereikia. Daugėja įmonių, kurios internetu užsakyta prekes iš Lenkijos parveža į Lietuvą už papildomą mokestį. Šis prasideda nuo 1,99 euro.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Restoranų ir kavinių atstovai piktinasi, kad išaugus elektros ir dujų sąskaitoms, valdžia jiems paruošė dar vieną smūgį – nusprendė panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Pasak restoranų atstovų, verslų laukia darbuotojų atleidimai, bankrotai arba darbas šešėlyje.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (įprastas – 21 proc.

Augančios energijos išteklių kainos turėjo įtakos ir kitų produktų brangimui. Prekybos tinklai užsimena apie daržovių kainų augimą, tačiau tikina, kad jos atitinka rinkos tendencijas ir yra prieinamos pirkėjams. Ekspertai aiškina, kad brangiausios yra pirmojo derliaus daržovės, o vėliau jos gali kainuoti gerokai mažiau. Išaugo energijos kainos „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad daržovių kainos priklauso nuo gamintojo sutarčių su žaliavų tiekėjais.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Penktadalis išlaidų – maistui Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc.

Maisto prekių parduotuvių lankytojai sunerimę. Jau gruodis, o tai reiškia, kad jau laikas pradėti šventinių produktų kainų žvalgybą – sekti akcijas ir kylančias maisto produktų kainas. Tiesa, maisto kainų pasiutpolkę jaučia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir žinomi žmonės. Viena jų – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinta aktorė Larisa Kalpokaitė.

Karantino metu gyventojai ėmė apsipirkinėti rečiau, tačiau perka daugiau. Iš pradžių pirkėjai susidūrė su tam tikrų maisto produktų trūkumu. Tačiau dabar dažnas pastebi gerokai išaugusias kai kurių maisto produktų kainas. Specialistai kainų didėjimą aiškina skirtingai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Artėjant parduotuvių boikotui Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausias vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Šios per balandžio mėnesį padidėjo 0,5 proc.. Tam daugiausia įtakos turėjo daržovių, drabužių, degalų ir tepalų, avalynės kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų, šilumos energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,9 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Ar pamenate, kiek 2005 metais kainavo duona, pienas ar sūris? Lietuvos statistikos departamentas kasmet kaupia įvairių prekių kainų duomenis - pažiūrėkime, kiek kilo maisto prekių kainos Lietuvoje nuo 2005 metų gegužės iki 2015 metų gegužės mėnesio ir kas pabrango daugiausiai. Svogūnai – 0,23 € Svogūnai (kg) – vidutinė mažmeninė kaina 2005 metų gegužės mėnesį buvo 0,22 euro, 2015 metų gegužės mėnesį – 0,45 euro. Per 10 metų prekė pabrango 0,23 euro centais.

Nuo ankstyvo pavasario dėl krintančių pieno supirkimo kainų grūmėsi ūkininkai ir perdirbėjai, o neseniai šios kovos rezultatus pajuto pirkėjai – pieno produktai atpigo ir parduotuvėse, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, pieno produktų kainos mažėja kiekvieną pavasarį, kai karvės išleidžiamos į ganyklas ir sumažėja išlaidos jų priežiūrai. Tačiau rudenį kainos vėl pakyla.

Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių žemės ūkio ministrai susitiks Paryžiuje ir bandys rasti būdų, kaip pažaboti augančias maisto produktų kainas, praneša BBC. Šis susitikimas rengiamas praėjus dienai po to, kai Pasaulio bankas paskelbė apie naują priemonę prieš nepastovias maisto produktų kainas besivystančiose šalyse. Ši nauja priemonė leis gamintojams ir vartotojams apriboti kainų augimą. Augančios maisto kainos tapo grėsme pasaulio ekonomikos atsigavimui.

Prognozuojama, kad birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija bus nulinė. Lietuvos statistikos departamento prognozėmis, metinė infliacija birželio gali siekti 5,0, o vidutinė metinė - 3,2 procento. Gegužės mėnesį užfiksuota metinė infliacija buvo 5,0, o vidutinė metinė - 2,8 procento. Tikėtina, kad didžiausią įtaką birželio mėn. infliacijai turės sumažėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.