Tarpininkų – daugėja
Nors pasakojimų apie lietuvių įdarbintojų apgautus žmones galima išgirsti pakankamai dažnai, tačiau neatrodo, kad tai atbaido ieškančius darbo kreiptis į tarpininkus. Kaip praneša Lietuvos darbo birža (LDB), 2011 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 92 įdarbinimo įstaigos, pranešusios apie tokį savo statusą. 2010 metais tokių paslaugų tiekėjų buvo 82. Naujausiais duomenimis, balandžio viduryje Lietuvoje buvo jau 99 įdarbinimo paslaugų tiekėjai.
Pagal LDB skaičiavimus, iš viso per 2011 metus tarpininkai įdarbino 6 012 asmenų, iš jų beveik du trečdaliai įdarbinti užsienyje – 3 869. Kaip ir 2010 metais, daugiausia asmenų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Danijoje. Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose įdarbintų asmenų skaičius padidėjo po 1,4 karto, Danijoje – 2,3 karto, Norvegijoje – 3 kartus.
Užsienyje buvo įdarbinti 2 614 vyrų ir 1 255 moterys, o didžiausią dalį įdarbintų asmenų sudaro 25–49 metų amžiaus asmenys. Pranešama, kad buvo įdarbinta 1 420 asmenų iki 24 metų ir 325 asmenys nuo 50 metų amžiaus.
Deja, skaičiavimų, kiek kokiam skaičiui žmonių darbas buvo pažadėtas, bet nerastas – nėra. Kaip portalą Anglija.lt konsultavo Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius, „kadangi Lietuvos darbo birža negali kontroliuoti ir tikrinti įdarbinimo agentūrų veiklos, atskiros duomenų bazės apie padariusias pažeidimus agentūras nekaupia“.
Patikima ar ne?
Kiekvienas, ieškantis darbo per tarpininkus, turi prisiminti, kad įdarbintojai paslaugas darbo ieškantiesiems turi teikti nemokamai. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos 7 straipsnyje teigiama, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali reikalauti sumokėti ar padengti kokias nors išlaidas. Tačiau įdarbintojai apeiti šį įstatymą bando prašydami sumokėti už dokumentų tvarkymą, administravimą, vertimus.
Portalui Anglija.lt savo patirtį ieškant patikimos įdarbinimo įmonės papasakojo šiauliškė Birutė (vardas pakeistas), darbo užsienyje pradėjusi žvalgytis praėjusių metų pabaigoje. Moteris kreipėsi į keletą agentūrų, bet tikino pabijojusi mokėti registracijos, dokumentų tvarkymo ar vertimo paslaugų mokesčius, kuriuos išvardijo įdarbintojai. Nieko konkretaus jai nebuvo pasiūlyta. „Įdomu, kad įvairios įmonės skelbia, jog ieškomi darbuotojai, tačiau, kai susisieki, liepia registruotis ir laukti. Kas iš to, jei sumokėsi kelis šimtus už visas registracijas, o nieko nebus pasiūlyta? Geriau tuos pinigus pasiliksiu sau“, – kalbėjo Birutė, nežinanti, kaip įsitikinti agentūros patikimumu.
„Pradėjau skaityti žmonių skundus internete apie įvairias įdarbinimo agentūras. Tiesą sakant, nesuprantu, ar ten tiesa, ką žmonės rašo, o gal taip vienos įdarbinimo agentūros tiesiog šmeižia kitas? Visgi, jei Darbo birža praneša, kad buvo įdarbinti keli tūkstančiai žmonių, tai reiškia, kad ne visos agentūros – nepatikimos. Bet kaip atsirinkti?“, – svarstė Birutė. Šiuo metu ji mokosi anglų kalbą ir galvoja išvažiuoti į užsienį ir ten susirasti darbą savo jėgomis.
„Turiu pažįstamų, kurie buvo apgauti sukčių. Girdėjau, kaip įdarbinimo agentūros surenka pinigus iš žmonių, susodina juos į „mikriukus“ ir išveža nežinoma kryptimi. Ten nei darbo, nei gyvenamosios vietos. Tiesą sakant, negirdėjau dar nė vieno, kuris džiaugėsi išvykęs dirbti per lietuvių agentūrą. Dėl to ir bijau“, – kalbėjo Anglija.lt pašnekovė, turinti pardavėjos darbo patirties.
Kontrolės – nebėra
Kaip įsitikinti, ar įmonė, siūlanti įdarbinimo paslaugas, yra patikima? Prieš daugiau kaip dvejus metus asmenys, darbo ieškoję per tarpininkus, buvo raginami pasitikrinti, ar įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė turi licenciją. Tuo metu įmonės bei privatūs asmenys galėjo tarpininkauti įdarbinant užsienyje tik turėdami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas licencijas. Nuo 2010 m. sausio 5 dienos įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijos panaikintos.
Tokiu atveju patikrinti, ar įdarbintojas veiklą vykdo legaliai, – sudėtingiau. LDB Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas A. Gricius Anglija.lt informavo, kad Lietuvos darbo biržai nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti įdarbinimo agentūrų veiklos, tačiau „fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, pradėję veiklą, turi pateikti Lietuvos darbo biržai informacinį pranešimą apie savo statusą ir kas ketvirtį teikti ataskaitas apie asmenims suteiktas paslaugas“.
Šiuo metu turbūt patikimiausias šaltinis – internetas. Skundai apie nepatikimus tarpininkus greitai išplinta. Tačiau vėlgi negali būti tikras šimtu procentų – juk ir patys įdarbintojai prieigą prie interneto turi ir gali paskleisti apie save kažką gero, o apie kitas įmones – blogo.
Nukentėjus – kreiptis į policiją
Nusprendus naudotis įdarbintojų paslaugomis, patariama labai atidžiai skaityti sutartį. Tačiau, anot A. Griciaus, „sutarties standarto, kurią turi pasirašyti darbo ieškantis asmuo ir agentūra, nėra“. „Agentūros gali savarankiškai rengti sutartis ir derinti jas su asmenimis. Sutartyje būtinai turi būti aiškiai įvardinti agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos bei ieškančio darbo asmens įsipareigojimai, agentūros atsakomybė, jei ji neįvykdys arba nevisiškai įvykdys savo įsipareigojimus, nesutarimų sprendimo tvarka“.
Pasak LDB atstovo, įdarbinimo agentūras kontroliuoja tos įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą bei užsiima nelegalaus darbo prevencija. Šios įstaigos yra Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri nelegalų darbą kontroliuojančių valstybės institucijų ir įstaigų prašymu atlieka operatyvinį darbą ir nustačiusi nusikaltimų finansams požymių vykdo baudžiamąjį persekiojimą. Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina atvejus, kai dirbama neturint verslo liudijimų, nedeklaravus individualios veiklos ar neregistravus įmonės, o Policijos departamentas teikia pagalbą valstybės institucijoms ir įstaigoms, vykdančioms nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, o taip pat vykdo draudžiamos, neregistruotos bei dirbamos neturint verslo liudijimo veiklos kontrolę. Todėl, pasak A. Griciaus, „jei įtariama, kad įdarbinimo paslaugas teikiantis juridinis ar fizinis asmuo verčiasi veikla pažeisdamas įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas“.
• Naudingos informacijos apie tarpininkaujančias įmones ir darbą užsienyje galima rasti: http://www.socmin.lt/index.php?924594456
• Ieškantiems darbo užsienyje: http://ec.europa.eu/eures/home.jsp?lang=lt
Komentaras: LR įstatymai palankūs sukčiams
Apie teisingumo paieškas portalui Anglija.lt papasakojo Bostone įsikūrusios įmonės „OK Plus“, teikiančios pagalbą su darbo ir kitomis teisinėmis problemomis susidūrusiems europiečiams, direktorė Onutė Kairytė.
„Pernai vasarą į mus kreipėsi apie 10 žmonių, nukentėjusių nuo UAB „Jobcenter Lt“, UAB „Darbman“ ir UAB „Evitra“ įmonių. Klientai pateikė raštiškus parodymus apie įvykius ir savo nusiskundimus. Buvo aiškiai matyti, kad skirtinguose dokumentuose prie to paties asmens nurodomi skirtingi įmonių pavadinimai. Iš nukentėjusių lietuvių sužinojome, kad visas įmones valdo vienas asmuo Ilja Malkin. Padariau išvadą, kad su tais žmonėmis pasielgta nesąžiningai, kreipiausi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Byla buvo perduota Vilniaus miesto 5-jam komisariatui“, – pasakojo O. Kairytė.
Kovo pradžioje buvo gautas nutarimas, kad atsakovų nusikalstamos veiklos negalima įrodyti. „Teko kalbėtis su generaliniu prokuroru, kuris teigė suprantantis, kad atsakovai elgėsi netinkamai, bet jie surado, kaip apeiti įstatymus. Manau, Lietuvos valdžia yra kalta, kad tiek žmonių nukenčia. Jei prokuratūra teigia, kad įdarbintojai apeina įstatymus, tai kodėl niekam nerūpi, kad įstatymai niekam tikę ir padeda nusikaltėliams?“, – piktinosi pašnekovė.
Pasak O. Kairytės, taip dirbančios įmonės naudojasi keletu tarpinių įmonių, kurioms yra sumokami pinigai. „Tai neįdarbinimo, o konsultavimo įmonės. Jos neįdarbina, jos tik suteikia informaciją apie tuos, kas galėtų įdarbinti, kas galėtų nuvežti į Didžiąją Britaniją ir ten apgyvendinti, – aiškino O. Kairytė. – Žmonės sumoka tik už konsultavimo paslaugomis pavadintą apgaulę, o paskui nei prižadėto darbo, nei apgyvendinimo normaliomis sąlygomis atvykėliams nesuteikiama. Apgautieji pasirašo paprastuosius vekselius, kur mažomis raidėmis parašyta – „besąlygiškai įsipareigoju sumokėti“. Pagal mūsų teisę tai laikoma paskola, todėl į tai nežiūrima kaip į mokestį. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veiklos ir nerandama“.
Komentaras: Niekas nesidomi agentūrų ir darbdavių skundais
Tarpininkavimo įmonės „Darbman“ (UAB „Jobcenter“) vadovo Ilja Malkino nuomone, atsiliepimai, kad įdarbintojai yra sukčiai ir vagys, nėra teisingi. „Nejau iš tikrųjų visos oficialiai įregistruotos ir teisėtai veikiančios įdarbinimo agentūros virto monstrais, lobstančiais iš bedarbių bėdų?“, – svarstė I. Malkinas.
Jo nuomone, šių nelaimių priežastis – minėtoji Konvencija, kurioje nurodoma, kad už įdarbinimą negalima imti tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. „Padėtis tampa absurdiška! Ar agentūros turi apmokėti kelionės, apgyvendinimo išlaidas, už pasitikimą oro uoste, vertėjo paslaugas, transportą šalies viduje? Juk visa tai ir yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai!“. Pasak direktoriaus, įdarbinimo agentūra nėra labdaros organizacija, įmonė turi mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams, už telefoną, internetą ir kitas paslaugas.
„Vokietijoje, Junginėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitose šalyse, agentūros už įdarbintus žmones gauna iš valstybės dotacijas ir išmokas, o kai kuriose srityse išmokos siekia ir 1000 eurų už įdarbintą asmenį. Europoje ši veiklos sritis visokeriopai palaikoma ir skatinama valstybės, todėl tiesiog nėra prasmės imti už tai pinigus iš žmonių. Lietuvoje įdarbinimo agentūros paliktos sudraskyti bedarbiams bei įvairioms tarnyboms!“, – nuomonę išreiškė įdarbinimo įmonės vadovas ir pridūrė, jog iš šimtų bedarbių nemokamai įdarbinti pavyksta tik kas dešimtą.
I. Malkinas teigia, jog darbuotojų skundų pasitaiko labai įvairių. „Žadėjo, kad fasuosime vaisius, o atvažiavus teko fasuoti daržoves, dėl blogo oro negalėjome dirbti laukuose, negavome dirbti viršvalandžių, reikėjo važiuoti iki darbo, eiti buvo per toli, per anksti keltis, kaimynui mokėjo daugiau ir taip toliau. Tačiau kažkodėl niekas nesidomi agentūrų ir darbdavių skundais. Jau per pirmąsias dvi savaites užsienyje atsisijoja virš 50 proc. žmonių. Nuolatinis girtavimas, narkotikų vartojimas, kontrabanda, reketas, vagystės ir prostitucija, muštynės arba vėlavimas į darbą - pagrindinės atvykėlių atleidimo iš darbo priežastys“, – vardijo įmonės direktorius. I. Malkinas portalui Anglija.lt sakė, jog agentūros negali kontroliuoti ir laikyti už rankos kiekvieno suaugusio žmogaus. „Mes galime suteikti visą informaciją ir taip vadinamą „startą“, bet labai daug kas priklauso nuo žmogaus jau įsidarbinus Anglijoje“.
Jolanta TERMINAITĖ
