Lietuvoje vadovai gana gausiai naudojasi turima padėtimi, siekdami naudos sau ar pagelbėti savo giminaičiams ir bičiuliams. Priėmiau į darbą, tai būk solidarus – naudokis tik mano, žmonos ar „švogerio“ įmonių paslaugomis. Nesinaudosi – būsi pasmerktas ar net išmestas iš darbo.
Įmonių vadovai turėtų prisiminti, kad tokiais atvejais gadinama ne tik įmonės reputacija, bet ir pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
Gali būti pasmerktas
„Patalpų, kurias nuomojuosi, savininkas primygtinai siūlė naudotis savo artimo giminaičio įmonės teikiamomis paslaugomis. Atrėžiau, kad manęs netenkina siūlomų paslaugų sąlygos, bet kolegės, matyt, pabijojusios, kad gali kilti problemų, pasirašė terminuotąsias sutartis“, – pasakojo prekybos plotą besinuomojanti moteris.
Ji stebėjosi, kad darbdaviai ar šiuo atveju nuomotojas bando kištis į žmonių privačią erdvę – namus, kur jie turi teisę naudotis firmų, kokių patys nori, paslaugomis.
Ne paslaptis ir tai, kad įvairios firmos, pavyzdžiui, viena stambi Lietuvos logistikos įmonė, „paprašo“ savo darbuotojų atsidaryti sąskaitą tam tikrame banke. Tai gali būti savotiška padėka jam už, tarkim, įmonei suteiktą paskolą ar kt. Darbuotojams liepiama naudotis ir konkretaus mobiliojo ryšio tiekėjo paslaugomis. Už tai suteikiama savotiška „dovana“ – prakalbama suma, tačiau jos paprastai nepakanka, nes minutės kaina primena pokalbių tarifų įkainius, buvusius prieš gerą dešimtmetį, tad įmonės darbuotojams tenka nemažai pinigų pakloti ir patiems. Aišku, už tai operatoriai nepamiršta atsilyginti tiems, kam reikia.
Anot Vytauto Didžiojo docentės dr. Jolitos Vveinhardt, darbdavys taip daryti negali. Situacija, anot jos, panaši į nepotizmą – Lietuvoje vadovai gana gausiai naudojasi turima padėtimi, siekdami naudos sau ar pagelbėti savo giminaičiams ir bičiuliams. „Klaidingai įsivaizduojama, kad nepotizmas būdingas tik valstybinėms organizacijoms ir tik Rytų Europoje, nors kuo toliau į Rytus, tuo problema aštresnė. Tai lemia tam tikros kultūrinės tradicijos mentalitetas, kai naudojimasis pažintimi, „blatas“ yra norma, o vadovaujančias pareigas užėmęs ir giminaičiais nepasirūpinęs žmogus nebyliai arba atvirai saviškių aplinkoje pasmerkiamas“, – pasakojo J. Vveinhardt.
Tradiciškai nepotizmu laikoma, kai į darbą priimamas ar pareigose paaukštinamas giminaitis, tačiau yra daugybė formų, kai pagal formulę „ranka ranką plauną“ už asmeninę paslaugą vienos organizacijos vadovas suteikia „paslaugą“ kitos organizacijos žmogui.
Anot Vytauto didžiojo universiteto docentės, paprastai nesuvokiama, kad tokie santykiai blogina psichologinį klimatą organizacijoje, mažėja darbuotojų atsidavimas, lojalumas, darbingumas, darbo kokybė t. t. Darbuotojai kalba ne tik įmonės viduje, o tai jau žala organizacijos įvaizdžiui, pasitikėjimui bendruomenėje, vartotojų, klientų akyse ir apskritai investiciniam klimatui šalyje. Skaičiuojantis vadovas galėtų žalą įvertinti ir pinigais.
Darbuotojai turi išreikšti solidarumą?
Ar gali tam tikros įmonės direktorius raginti savo darbuotojus naudotis tam tikros konkrečios įmonės, pavyzdžiui, banko, mobiliojo ryšio ar interneto tiekėjos, teikiamomis paslaugomis, apeliuodamas į tai, kad jei jau jis yra priėmęs į darbą ar suteikęs darbo vietą, tai darbuotojai jam turėtų jau vien už tai būti dėkingi ir „atsilyginti“, išreikšdami savo solidarumą.
Rima Kaulėnaitė, laikinai einanti pareigas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja, teigia, kad jei įmonės direktorius ragina darbuotojus naudotis tam tikros konkrečios įmonės teikiamomis paslaugomis, motyvuodamas tam tikromis aplinkybėmis, tai Konkurencijos įstatyme yra nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama riboti kito ūkio subjekto galimybes konkuruoti. Paprasčiau sakant, mėsininkas savo skerdikams negali liepti pirkti pieno iš savo ūkininko sūnaus.
Išimčių gali būti?
Anot vienos iš mobiliojo ryšio paslaugą teikiančių bendrovių atstovų, nereikėtų suabsoliutinti, kad darbdaviai, siūlydami naudotis tam tikromis įmonės paslaugomis, siekia pelno – jie gali siekti ir gero darbuotojams.
„Būtų keista, netgi nelabai suvokiama, jei mūsų įmonės darbuotojai naudotųsi kitos įmonės paslaugomis. Įmonė, teikianti mobiliojo ryšio paslaugą, savo darbuotojams gali pasiūlyti įsigyti telefono aparatą ar kalbėtis itin palankiomis sąlygomis, netgi nemokamai, – teigė bendrovės atstovas. – Nedraudžiame savo darbuotojams naudotis kitų tokias pat paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, tik jiems tai paprasčiausiai neapsimoka. Aišku, kai dešras ar gėles pardavinėjančios parduotuvės savininkas, siekdamas kokios nors naudos, verčia savo pardavėjus važiuoti automobilių taisyti į tam tikrą autoservisą arba naudotis tik tam tikro interneto ar mobiliojo ryšio tiekėjo paslaugomis, atrodo keistai.“
Ir dar. Ar nepagalvojote, kodėl tiek daug balsuotojų dalyvavo išankstiniuose Seimo rinkimuose? Kai kurie, siekiantys patekti į Seimą, savo rinkėjus papirkinėjo tušinukais, saldainiais ar prašmatnesniais patiekalais, gal netgi pasamdė autobusų, kad jiems būtų patogiau atvykti į savivaldybes. Žmonės kalba, kad kai kuriuose, pavadinkime, „ūkio subjektuose“ netgi buvo sudaromi sąrašai, kuriuose buvo pažymėti išankstiniuose rinkimuose dalyvavę „solidarūs“ darbuotojai – užsidirbo „pliusiuką“ darbdavio akyse.
Povilas LUNGĖ