Praėjusią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tik 15 proc. 2023-iaisiais apklaustų lietuvių, kurie naudojosi internetu likus trims mėnesiams iki apklausos, patikrino interneto naujienų svetainėse ar socialinėje medijoje rastos informacijos, turinio teisingumą.
Šis rodiklis mažesnis dviejose ES šalyse – Kipre (10 proc.) bei Rumunijoje (13 procentų). Bendrijos vidurkis siekia 27 procentus.
„Tikėtina, šie Eurostato duomenys yra gana didelio visuomenės pasitikėjimo atpažįstant dezinformaciją rezultatas“, – BNS perduotame komentare pažymėjo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS teigė, jog apklausa atskleidžia duomenis apie skaitmeninį raštingumą plačiąja prasme, o tai „rodo bendrą šioje srityje veikiančių institucijų ir kitų organizacijų veiklos rezultatą“.
Remiantis KAM užsakymu praėjusių metų gruodį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, Rusijos informacinį poveikį pastebi 78 proc. Lietuvos gyventojų, 68 proc. teigia atpažįstantys informacines atakas ir klaidinančią informaciją, savo ruožtu, 39 proc. apklaustųjų žinotų, kaip elgtis kibernetinio saugumo incidento atveju.
„Šie skaičiai nėra pakankami, ties tuo aktyviai dirbama, tačiau jie rodo bent palaipsnį visuomenės atsparumo augimą“, – nurodo ministerija.
2021 metais skelbta Eurostato statistika rodė, jog Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrino rečiausiai iš ES šalių. Tuomet rodiklis siekė apie 11 procentų.
„Prie didelio gyventojų pasitikėjimo atpažinti dezinformaciją taip pat prisideda ir aktyviai su dezinformacija kovojančios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir akademinė bendruomenė. Todėl pasitikint savo gebėjimais ir institucijų darbu nesivarginama pasitikrinti informaciją, kas neretai gali būti pavojinga“, – pastebėjo V. Vitkauskas.
„Rusijos, Baltarusijos ir kitų valstybių propagandistai ir dezinformacijos skleidėjai nuolat ieško būdų, kaip paveikti tikslines auditorijas, testuoja naujus ir neįprastus metodus, todėl visada skatiname išlikti budriems, žinias vertinti kritiškai ir pasitikrinti net atrodytų labai patikimą informaciją, ugdyti kritinį mąstymą“, – pridūrė jis.
Vangiai tikrina ir jaunimas
Apklausos duomenimis, 36 proc. 16-29 metų amžiaus ES jaunuolių bandė patikrinti internete rastos informacijos ar turinio teisingumą kituose šaltiniuose.
Lietuva pagal šį rodiklį taip pat rikiuojasi sąrašo pabaigoje – interneto turinį šalyje tikrina 21 proc. jaunuolių, mažesnė jų dalis taip pat yra tik Kipre (11 proc.), Bulgarijoje (14 proc.) ir Rumunijoje (15 proc.).
„Pats rodiklis nėra džiuginantis. Iš tikro turėtų būti įprotis įvairiuose informacinėse terpėse, tiek tradicinėje medijoje, tiek spaudoje, tiek ir internete, tikrinti tą informaciją“, – BNS sakė Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologas Nerijus Maliukevičius.
Vis dėlto informacinį karą bei strateginę komunikaciją tiriantis akademikas teigė nedramatizuojantis situacijos.
„Sakyčiau, kad dalis respondentų Lietuvoje gali įsivaizduoti, jog jie apskritai yra raštingi ir žino, kaip elgtis ir kaip tikrinti tą informaciją internete. Ir tada poreikio dar papildomai kažką tikrinti jie galbūt neįvardina“, – kalbėjo tyrėjas.
Eurostato duomenys taip rodo, jog Lietuva pateko tarp 14 šalių, kuriuose 2021-2023 metų laikotarpiu šioje amžiaus kategorijoje fiksuotas informacijos tikrinimo atvejų mažėjimas.
Aktyviausiai turinį tikrina Suomijos, Nyderlandų, Kroatijos ir Švedijos jaunimas.
Pasak N. Maliukevičiaus, „klausimas yra skirtingai interpretuojamas“, o skaitmeninio raštingumo fenomenas ateina su švietimu.
„Skandinavijos šalyse, netgi pradinėse mokyklose, yra vadinamas toks šaltinių kritikos arba šaltinio tikrinimo, tam tikri pradžiamoksliai. Kai visuomenėje įvedi tokią tradiciją, tokį kultūrinį informacinį įprotį, tai tada natūralu, kad ir skaitmeninėje erdvėje atsiranda tam tikras įprotis“, – kalbėjo akademikas, pabrėždamas, jog Lietuvoje yra reikalingos ilgalaikės žiniasklaidos raštingumo programos.
Informacijos patikimumą Suomijoje tikrina apie 61 proc. 16-29 metų jaunuolių, Švedijoje – 53 proc., Norvegijoje – 55 procentai.
Politologas pastebėjo, jog tokie rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad „tos visuomenės yra sąlyginai atsparesnės potencialiems dezinformacijos išpuoliams“.
Reikalingas švietimas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė BNS sakė, jog viskas prasideda nuo švietimo sistemos.
„Mes turime ugdyti kritiškai mąstančius žmones, kurie galvoja savo galva ir nepriima kiekvienos pirmą kartą išgirstos nuomonės, kaip savaime suprantamos. Tai aš tikiu, kad tokių žmonių Lietuvoje yra daug. Bet, matyt, galvojant apie ateitį, tai pirmiausiai reikia žiūrėti į švietimo sistemą, kad, na, netikros naujienos, dezinformacija nedominuotų mūsų protų ir kad mes tikrintumėme faktus“, – kalbėjo ji.
Ministrė pažymėjo būtinybę ugdyti universalias kompetencijas –kritinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą spręsti problemas.
Anot N. Maliukevičiaus, norėtųsi, jog politikai parodytų valią spręsti ilgalaikio žiniasklaidos raštingumo iššūkius švietimo sistemoje.
„Švietimo ir mokslo ministerija ar Kultūros ministerija ateityje (...) gali apsiimti įgyvendinti ilgalaikes švietimo programas, kurios formuotų atitinkamus ilgalaikius įpročius ir, netgi tokias informacines, kultūrines normas“, – pabrėžė politologas.
