Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete surengtoje diskusijoje, kalbėdamas apie darbuotojų trūkumą, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kaip pavyzdį pateikė vieną maisto įmonę.
„Jie turi ir parduotuvę, ir skerdyklą, ir kiaulininkystės ūkius skirtinguose rajonuose. Įmonėje dirba apie 700 darbuotojų, tačiau naujų surasti sunku. Šis sektorius nepelningas, sunku mokėti didelius atlyginimus. Tačiau pagrindinė problema ta, kad žmonėms mokamos pašalpos užkerta kelią rasti darbuotojų.
Suprantame, kad siekis įsivežti darbuotojus iš užsienio yra keblus. Tokiu atveju bus atsisakyta darbuotojų iš Lietuvos, jie ir toliau nedirbs, praras įgūdžius. Tačiau įmonė, neturėdama darbuotojų, negalės gaminti produkcijos“, – aiškino kiaulininkystės atstovas.
Ukrainiečiai dirbti nori?
Žemės ūkio rūmų tarybos narys Jonas Vilionis tikino, kad su darbuotojų trūkumu ūkininkai susiduria jau seniai.
„Atrodo, kad žmonių, kurie neturi darbo, netrūksta, Užimtumo tarnyba juos siunčia ūkininkams. Tačiau šie atvykę prašo parašyti, kad jie neatitinka reikalavimų. O jeigu ūkininkai pasiūlo parašyti, kad jie atsisako dirbti, atsiųsti darbuotojai stoja piestu.
Be to, žemės ūkyje naudojama brangi technika, tad ne bet kam norisi ją patikėti. O darbuotojų iš užsienio ūkininkai jau turėjo. Jie buvo atvykę iš Ukrainos ir tikrai norėjo dirbti“, – pasakojo K. Valionis.
Anot jo, į trūkstamų profesijų sąrašą reikia įrašyti ir žemės ūkio srities darbuotojus, kad juos įdarbinti būtų galima paprasčiau.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė pastebėjo, kad sodininkai susiduria su didele darbuotojų kaita.
„Ateina žmogus iš Užimtumo tarnybos ir po dviejų dienų dingsta, o derlių reikia nuimti greitai. Todėl norime įdarbinti užsieniečius, tačiau jų įdarbinimas sudėtingas.
Kita sodininkų problema susijusi su paslaugų kvitų apmokestinimu. Darbuotojus sezoniniams darbams galime įdarbinti su kvitais, šis būdas yra paprastesnis. Su jais į dieną žmogui galime mokėti 18 eurų atlyginimą, už tiek niekas nenori dirbti. Todėl norime padidinti neapmokestinam minimumą iki 3560 eurų“, – pasakojo V. Kuliešienė.
Portalas tv3.lt primena, kad pagal paslaugų kvitus ūkininkams dirbantys asmenys turi mokėti gerokai mažiau mokesčių ir įmokų nei paprasti darbuotojai.
Teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus patarėja Rasa Malaiškienė nesutiko su ūkininkų atstovais. Anot jos, įdarbinti užsienio piliečius sezoniniams darbams nėra sunku.
„Užsieniečiai gali atvykti dirbti supaprastinta tvarka bet kuriems 6 mėnesiams per 12 mėnesių laikotarpį. Gauti leidimą dirbti sezoniniams darbams labai paprasta. Nėra jokių ypatingų reikalavimų.
Darbdavys turi užregistruoti laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje ir tą pačią dieną gali pateikti prašymą įdarbinti užsienio pilietį. O prašyme tereikia nurodyti įdarbinamo asmens duomenis, įsipareigojimą įdarbinti. Užimtumo tarnyba šį prašymą išnagrinėja per 7 dienas. Gavęs leidimą dirbti vėliau užsienietis turi gauti nacionalinę vizą. Visa ši procedūra yra paprasta“, – komentavo SADM atstovė.
Anot jos, trūkstamų darbuotojų sąrašas yra taikomas kvalifikuotiems darbuotojams. Sezoniniams darbuotojams reikalavimo kvalifikacijai nėra.
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė pritarė SADM atstovei. Pasak jos, užsienio piliečių įdarbinimas vyksta greitai.
„Vienintelė problema, su kuria susiduria darbdaviai, yra gyvenamosios vietos pateikimas, ji turi būti pateikta kartu su prašymu įdarbinti užsienio pilietį“, – sakė G. Vitė.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ V. Kuliešienė pastebėjo, kad nepaisant gražių kalbų, užsieniečių įdarbinimo sistema vis tiek stringa. Anot jos, sodininkams neišeina taip lengvai įdarbinti darbuotojų, kaip pasakoja valdininkai.
J. Vilionis taip pat pastebėjo, kad biuroktarinis aparatas viską nupiešia gražiausiomis spalvom.
„Visoje sistemoje labai daug trūkumų. Ne visi darbuotojai gauna vizas. O į trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų sąrašą mums reikia, kad būtų įtraukti traktorininkai, melžėjai ir augalininkystės darbuotojai“, – aiškino K. Vilionis.
Lietuvoje 16 proc. bedarbių
2021 m. kovo 1 d. šalyje buvo 277 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. 2021 m. vasarį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 23,9 tūkst. darbo pasiūlymų.
Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius per sausio mėnesį kreipėsi 16,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Užimtumas suteiktas 23,6 tūkst. asmenų.
