Užsienio investuotojai 2012 m. Lietuvoje vykdė 27 projektus, kiekvienu iš jų vidutiniškai sukurdami 63 darbo vietas. Latvijoje vienam projektui vidutiniškai teko 41 darbo vietа, o Еstijoje – 17. Šioje šalyje pernai įgyvendinti 25 TUI projektai. Lietuva bei Estija gerokai lenkia Latviją, kur TUI sukurtų projektų skaičius susitraukė perpus – nuo 14 projektų 2011 m. iki septynių pernai. Daugiausiai darbo vietų Lietuvoje sukūrė investuotojai iš Danijos ir JAV. Ypatinga plėtra pastebima finansinio tarpininkavimo srityje ir aukštos pridėtinės vertės gamyboje – čia tiesioginėmis užsienio investicijomis pernai sukurta po 29 proc. darbo vietų. Per praėjusius metus mūsų šalyje įgyvendinti mokslinių instrumentų gamybos, programinės įrangos, farmacijos projektai, kuriais sukurta daugiau kaip 630 darbo vietų. „Siekiant tolesnės Lietuvos ūkio plėtros, būtinas tiek aukštųjų technologijų, tiek tradicinės pramonės skatinimas. Pastaroji galėtų stipriai prisidėti prie šalies konkurencingumo didinimo, jei valstybė subalansuotai paskirstytų dėmesį bei išteklius aukštųjų technologijų, paslaugų ir tradicinių pramonės sektorių plėtrai, ypatingai akcentuodama kuo didesnės pridėtinės vertės ir modernių darbo vietų kūrimą“, komentuoja Linas Dičpetris, „EY“ partneris. „EY“ studijos duomenimis, Latvija pernai labiausiai domino Rusijos, Švedijos ir Norvegijos investuotojus. Kaimyninėje šalyje daugiausiai TUI pritraukė verslo paslaugų ir finansinio tarpininkavimo sektoriai, kuriems atiteko po 29 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų projektų. Daugiausiai naujų darbo vietų Estijoje pernai sukūrė Švedija, Honkongas ir Norvegija. Dominuojantis Estijos sektorius – programinė įranga (28 proc.). Šiame sektoriuje užsienio investuotojai 2012 m. sukūrė net 42 proc. naujų darbo vietų. Tiesioginės užsienio investicijos Estijoje taip pat buvo kreipiamos į verslo paslaugas (12 proc. TUI projektų), mašinų ir įrangos gamybą (8 proc. projektų). „EY“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkurencingi veiklos kaštai ir patogi padėtis Vidurio ir Rytų Europos regioną daro vis patrauklesnį užsienio investuotojams, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis. Vidurio ir Rytų Europos šalys po dviejų gana sudėtingų metų pernai vėl sulaukė didesnio užsienio investuotojų dėmesio. TUI srautas regione padidėjo 5 proc., sukurta ketvirtadaliu daugiau darbo vietų. Didžiausias augimas pastebėtas Lenkijoje, kuri pritraukė 148 naujus projektus (22 proc. daugiau nei 2011 m.) ir aplenkė Rusiją (128 projektai).
Visoje Europoje bendrai TUI projektų pernai sumažėjo 3 proc., tačiau investicijų srautai tebėra didesni nei iki krizės, ir TUI sukurtų darbo vietų skaičius Senajame žemyne pernai augo 8 procentais. Ketvirtinėje vasaros euro zonos ekonomikos prognozėje „EY“ analitikai konstatuoja, kad nepalanki padėtis tarptautinėse rinkose bei vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ūkio plėtrą ir ilgins recesiją. Tačiau užsienio investuotojai linkę pasitikėti Europa bei jos galimybėmis įveikti pastarojo meto sunkumus. Kaip rodo „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas, dauguma užsienio investuotojų yra nuosaikiai optimistiški, nors ir mano, kad Europos ekonomikos atsigavimas užtruks kiek ilgiau, nei buvo galima tikėtis. Pusė apklaustų investuotojų prognozuoja ūkio atsigavimą per trejus metus. Dar trečdalis mano, kad Europai atsistoti ant kojų prireiks penkerių metų.
