Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas.
Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln. litų, o jei jos neįgyvendinamos ir nepritraukiama investicijų – kaltųjų nėra, mat galimybių studijose numatoma, kad jų rengėjas neatsako, jei projekto nepavyksta įgyvendinti, kaip planuojama dokumente.
Iš visų 12 užsakytų Šiaulių miesto savivaldybės studijų sėkmingai įgyvendintas tik Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas, o, pavyzdžiui, viena didžiausių investicijų – Šiaulių pramonės parkas – vertinamas 40 mln. litų, neįgyvendinama iki šiol.
Konsultantų nereikia
Dar prieš kelerius metus Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai. 2010-ųjų audito ataskaitoje nurodoma, kad tyrimų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos ir galimybės pasinaudoti jų rezultatais. Taigi pripažįstama, kad valstybinės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti įvairių tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai.
Ar šiandien situacija pakito, niekas negali pasakyti: kitas Valstybės kontrolės auditas šioje srityje šiemet nenumatytas, o 2013-ųjų planai kol kas neaiškūs.
Kaip vieną iš pavyzdžių Valstybės kontrolės auditoriai pateikia atvejį, kai Ūkio ministerija už 40,4 tūkst. litų įsigijo tyrimą, turintį nustatyti pardavimo skatinimo būklę ir rekomenduoti, ar jį reikia reglamentuoti. Neva tyrimo išvados buvo naudingos rengiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, nors, anot Valstybės kontrolės, šį darbą galėjo atlikti ir patys Ūkio ministerijos specialistai.
Valstybės kontrolė kritikuodama perkamus tyrimus, kurie nedavė jokių realių rezultatų, mini ir Vyriausybės kanceliarijos 2006-aisiais pirktą Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą, atsiėjusį 800 tūkst. litų, tačiau pati strategija realiai buvo patvirtinta tik 2009-aisiais.
Šūsnis studijų
Kuo daugiau laiko praeina nuo galimybių studijos parengimo iki realaus projekto įgyvendinimo, dažnai valstybės tarnautojai pradeda tvirtinti, kad studija nebėra aktuali dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl būtina iš naujo apsvarstyti galimybes. Kaip vieną iš liūdnai kuriozinių atvejų galima paminėti pluoštą su Nacionalinio stadiono statybomis susijusių galimybių studijų.
Sostinės savivaldybė teigia, kad tiksliai informacijai pateikti prireiks trijų dienų. Tačiau galimybių studijos dėl Nacionalinio stadiono buvo rengtos ir 2008, ir 2010 metais už daugiau nei pusę milijono litų.
Paskutinė galimybių studija dienos šviesą turėjo išvysti dar 2010-aisiais, tačiau nuo to laiko projektas taip ir nepajudėjo iš mirties taško. Šiuo metu planuojama šalia stadiono įrengti dvi futbolo aikšteles ir tai greičiausiai bus padaryta iki metų pabaigos. Nors kalbėdamas su žiniasklaida savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas užsiminė apie planus tam parengti... dar vieną galimybių studiją. Tiesa, praėjusią savaitę kalbinami R. Vaigino kolegos tvirtino, kad tokių planų nesą: gana jau ir anksčiau atliktų galimybių studijų.
„Tokio dalyko negirdėjau, bet studijų (Nacionalinio stadiono – aut. past.) buvo rengta daug ir įvairiais aspektais, o turime tai, ką turime. Visos tos studijos buvo reikalingos privačiam kapitalui pritraukti ir pagrįsti Vyriausybės investicijoms skirtas lėšas“, – teigia savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktorius Justinas Kulakauskas.
Išgirdęs apie dar vieną su Nacionaliniu stadionu susijusią galimybių studiją nustebo ir miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius: „Taip, norime sutvarkyti du futbolo stadionus, gal net iki šių metų pabaigos. Nenoriu pasakyti ką nors ne taip, nežinau detalių dėl galimybių studijų.“
Svarbu apsidrausti
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas kompanijos „Ernst & Young“ Valdymo konsultacijų padalinio vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris sako, kad sunku pasakyti, kiek galimybių studijų virsta realiais projektais, o kokia jų dalis lieka dulkėti stalčiuose: „Deja, tokios statistikos neturime. Sprendimus dėl projekto įgyvendinimo įvertinęs galimybių studijoje įvardytas grėsmes ir naudas priima pats užsakovas, tačiau pateikta analizė padeda realiau ir objektyviau įvertinti esamą situaciją bei perspektyvas, todėl neatmestina, kad sprendimas dėl projekto įgyvendinimo gali būti ir neigiamas.“
Pasak eksperto, Europos Sąjungoje planuojant projektus jau tapo įprasta atlikti galimybių studijas, taip pat išankstinius, tarpinius ir galutinius programų ar projektų vertinimus.
„Studijos reikalingos norint sumažinti verslo ar projekto įgyvendinimo nesėkmių rizikas ir įsivertinti plėtros galimybes. Apskritai galimybių studijos yra pagrindas verslui ar projektui techniškai įgyvendinti ar plėtoti“, – teigia L. Dičpetris.
Atsakyti į klausimą, kodėl tarp galimybių studijos ir lėšų švaistymo pastaruoju metu vis dedamas lygybės ženklas, pašnekovas nesiryžo, tačiau pabrėžė, kad sėkminga vienos ar kitos studijos realizavimo sąlyga yra ir paties užsakovo kompetencija bei sugebėjimas pasinaudoti pateiktomis įžvalgomis.
„Studijos parengimo sąnaudos paprastai sudaro keletą procentų nagrinėjamo projekto vertės. Tai sąlyginai nedidelės išlaidos, palyginti su nuostoliais, kuriuos patirtų užsakovas įgyvendindamas projektą be galimybių studijos“, – sako L. Dičpetris.
Trūksta susikalbėjimo
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, daugybė neiškumų dėl viešųjų lėšų panaudojimo būtų išsklaidyta, jei valdžios institucijos į šiuos projektus įtrauktų bendruomenės atstovus ir skaidriau vykdytų viešuosius pirkimus.
„Rizikos visuomet yra, nes mes kalbame apie viešąjį pirkimą, – sako S. Muravjovas. – Kalbėdami apie bet kokią galimybių studiją pirma turime išsiaiškinti, ar tikrai jos reikia ir ko siekiame, tam reikalinga aiški specifikacija ir reikalavimai. Nes galimybių studijos viso labo turi mums pasakyti, ar mūsų idėja prasminga, ar galime ją įgyvendinti ir kaip.“
Jis priduria, kad nereikia sureikšminti fakto, jei galimybių studijos pasiūlymai nėra įgyvendinami, mat tai tiesiog rodo, kad idėja nebuvo gera.
„Ne visuomet būtina pirkti galimybių studijų iš išorės tiekėjų, tačiau klausimas, ar realu patiems valdininkams ją parengti, – teigia S. Muravjovas. – Nežinau, ar institucijos turi tam pajėgumų ir gali darbą padaryti kokybiškai. Svarbiausia, kad kiekvieną veiksmą, kurį atlieki už mokesčių mokėtojų pinigus, turi padaryti aiškiai. Žmonės turi žinoti, kodėl buvo rengta ir kaip panaudota galimybių studija, nes būsi vertinamas per didinamąjį stiklą.“
FAKTAI: Galimybių studijos
ES įprasta planuojant projektus atlikti galimybių studijas, išankstinius, tarpinius ir galutinius programų ar projektų vertinimus
Valstybės kontrolė (VK) dar 2010 metais konstatavo, kad Lietuvoje tyrimų, tarp kurių yra ir galimybių studijos, pirkimas nėra koordinuojamas
Kaip dar vieną blogybę VK nurodo ir tai, kad valstybės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (21(83) birželio 4-10 d.), rubrikoje „Lietuvoje“.
