„Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione. Todėl šią iniciatyvą, neatitinkančią mokesčių teisingumo principo, suprantame kaip neapykantos bankams mokestį“, – pranešime teigia LBA.
Pasak jo, per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos pasitraukė trys „reikšmingi“ bankai. Todėl vietoj naujų rinkos dalyvių plėtrą stabdančių mokesčių ji kviečia diskutuoti, kodėl bankai išeina iš šalies, o veikiantieji Baltijos šalyse savo centrinėms būstinėms renkasi ne Lietuvą.
LBA vadovė Eivilė Čipkutė komitete penktadienį pabrėžė, kad Estijoje nėra papildomo bankų mokesčio, Latvija po banko „Parex“ žlugimo per finansų krizę 2011 metais įvedė stabilumo mokestį.
Anot jos, Latvijoje pernai iš šio mokesčio į biudžetą surinkta mažiau negu 5 mln. eurų.
E. Čipkutės teigimu, neteisinga labiau apmokestinti bankus negu kitas įmones.
„Labai sunku įžvelgti mokesčių teisingumą tokioje didelėje mokesčio disproporcijoje lyginat su kitais subjektais“, – komitete tvirtino ji.
E. Čipkutė sako, kad didelę bankų koncentraciją lėmė tai, kad iš Lietuvos per pastaruosius penkerius metus pasitraukė trys reikšmingi bankai.
„Tai nėra kaltė (dėl išaugusios koncentracija – BNS) tų bankų, kurie yra likę čia. Pagrindinė priežastis, kad per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos pasitraukė trys bankai. Šitoks mokestis, akivaizdu, ribos reikšmingų bankų atsiradimą Lietuvoje. Siūlytume pasižiūrėti į tikrąsias priežastis, kodėl iš Lietuvos išeina bankai, kodėl nesteigiamos čia būstinės bankų, kurie veikia mūsų regione, kodėl dažniau pasirenkamas Talinas ar net Ryga, bet ne Vilnius“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Jei Seimas pritartų komiteto siūlymui, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. mokestį turės mokėti ir po 2022 metų. Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.
Pelno mokesčio įstatyme papildomą bankų pelno mokestį įtvirtinti kaip nuolatinį pasiūlė komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Jo teigimu, didieji bankai Lietuvoje nuolat yra tarp daugiausiai pelno uždirbančių verslo organizacijų.
Didesnis pelno mokesčio tarifas įsigaliojo 2020-aisiais. M. Majausko duomenimis, dėl to valstybės biudžetas jau gavo papildomai 35,2 mln. eurų.
