Centrinio banko teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos šalių rodiklių.
Anot LB, Lietuvoje gyventojai būstui vidutiniškai išleidžia apie 11 proc. pajamų – 7 proc. punktais mažiau nei 2011 metais, tačiau 2 proc. punktais daugiau nei 2022-aisiais.
Banko teigimu, kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje būsto kainos išaugo dėl 2021 metais staiga atsigavusios bei sustiprėjusios paklausos ir nespėjusios laiku reaguoti pasiūlos.
„Paklausą sustiprino pandemijos metu dėl plačios fiskalinės paramos smarkiai išaugęs santaupų lygis, sustiprėjęs noras įsigyti būstą, poreikis apsaugoti santaupas nuo infliacijos, kartu vyraujant sparčiai augančių atlyginimų ir mažų palūkanų normų aplinkai. Rusijos pradėtas karas 2022 metais reikšmingai padidino statybos sąnaudas bei dar labiau prisidėjo prie sustojusio pasiūlos augimo ir kainų didėjimo“, – teigiama LB pranešime.
Tuo metu sparčiai kilusias būsto kainas pristabdė išaugusios palūkanų normos, kartu apribojusios gyventojų galimybes pasiimti apie 20 proc. didesnės vertės paskolą, o maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas vidutiniam šalies gyventojui sumažėjo iki 53 kv. metų.
LB prognozuoja, kad stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. metro, 2025 metų pabaigoje – 67 kv. m. būsto ploto.
Pasak centrinio banko, ilguoju laikotarpiu būsto įperkamumą gali apsunkinti didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, plati valstybės parama, taip pat kokybiško būsto trūkumas, atsiradęs dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.
LB siūlo reguliuoti paklausą, didinti kokybiško būsto pasiūlą bei politikams susitarti dėl būsto politikos
Pasak centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojos Julitos Varanauskienės, prieinamas būstas yra reikšmingas šalies ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo veiksnys.
„Trumpalaikės nekoordinuotos priemonės būsto prieinamumo problemą gali gilinti, todėl svarbu, kad suinteresuotos šalys turėtų ilgalaikę būsto politiką. Lietuvos banko įperkamumo tyrimu prisidedame prie šio tikslo ir kviečiame diskusijai, kaip didinti būsto prieinamumą ilguoju laikotarpiu“, – LB pranešime teigė J. Varanauskienė.
Centrinis bankas siūlo reguliuoti būsto paklausą, laikantis atsakingo skolinimosi, atsisakant perteklinio fiskalinio valstybės skatinimo jam įsigyti, plečiant nekilnojamo turto (NT) mokestį bei taip mažinant kainų augimą.
Taip pat siūloma didinti kokybiško būsto pasiūlą, spartinant renovaciją apgalvotai planuojant miestus bei skatinant efektyvų žemės sklypų naudojimą.
Be kita ko, LB ragina užtikrinti pakankamą socialinio būsto pasiūlą bei tikslingą paklausos ir „netinkamų paskatų“ nekuriančią būsto paramą
„Kryptinga ir koordinuota būsto politika užtikrintų dėmesį prioritetinėms sritims ir mažintų galimus pasiūlos ir paklausos iškraipymus, atsirandančius dėl nederinamų sprendimų“, – teigia centrinis bankas.
