„Analizuojame galimybę (skaitmeniniu euru – BNS) atsiskaityti net ir nesant interneto ryšio. Tai galėtų būti naudinga savybė atsiskaitant kažkur traukiniuose ar keliaujant kalnuose“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete sakė LB Rinkos infrastruktūros departamento projekto vadovė Austėja Šostokaitė.
Pasak jos, nauja priemonė būtų naudinga ir prekybininkams – jie įgytų daugiau būdų priimti atsiskaitymus.
„Jie turėtų stipresnę galią su mokėjimo paslaugų teikėjais, nes tai būtų ir dar viena atsiskaitymo priemonė ir, tikimės, kad būtų pigesnė“, – kalbėjo A. Šostokaitė.
Centrinio banko skaitmeninis euras būtų skirtas gyventojų ar verslo tarpusavio sandoriams, e. prekybai, mokesčių mokėjimu, įvairiems kitiems mokėjimams. Pasak A. Šostokaitės, centrinis bankas prie privačių duomenų prieigos neturėtų: „Neseks, kur kokie mokėjimai atliekami“.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas įsitikinęs, kad skaitmeninis euras skatintų inovacijas mokėjimo ir finansų srityje. Jo teigimu, tai „užtikrintų, kad centrinio banko pinigai ir sprendimai neatsiliktų nuo skaitmenėjančios ekonomikos bei finansų sektoriaus ir kintančių vartotojų preferencijų“.
„Laikomės linijos, kad skaitmeninis euras „turi potencialo skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir finansų sistemoje ir platesnėje apimtyje – ekonomikoje. Tai dera ir su Lietuvos kaip fintech šalies strategine laikysena ir kryptimi“, – komitete teigė viceministras.
A. Šostokaitės teigimu, dabar Europos Sąjungoje (ES) vyksta skaitmeninio euro įvedimo tiriamasis etapas, spalį Europos Komisija apsispręs, ar Bendrijai „pereiti į tokį stipresnį pasirengimo (įsivesti skaitmeninį eurą – BNS) etapą“.
M. Liutvinskas prognozuoja, kad EK sprendimas dėl skaitmeninio euro ir monetų bei banknotų „statuso sulyginimo“ gali būti priimtas anksčiau – gegužės pabaigoje arba birželio pirmoje pusėje.
Viceministro teigimu, skaitmeniniai eurai sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį, jeigu juos būtų galima naudoti už euro zonos ribų.
„Yra būtinybė nustatyti tam tikrus susikalbėjimo parametrus ne tik su kitomis skaitmeninėmis valiutomis ateityje, bet ir nebūtinai su skaitmeniniais pinigais, o su konvencinėmis sistemomis“, – kalbėjo M. Liutvinskas.
Jis teigė manantis, kad skaitmeninis euras sumažintų strateginę priklausomybę nuo trečiųjų šalių finansų srityje. M. Liutvinskas sako, kad tai „svarbus kampas, kuris euro grupėje figūruoja“.
„Žiūrint į mokėjimų sritį, šiuo metu sistemoje dominuoja užsienio operatoriai – apie 70 proc. visų ES mažmeninių mokėjimų yra atliekama remiantis mokėjimų infrastruktūra, kurią suteikia trečiųjų šalių operatoriai, o ne ES vidaus įmonės. Šią situaciją skaitmeninis euras galėtų keisti“, – tvirtino viceministras.
Centrinio banko skaitmeniniai pinigai jau veikia Kinijoje, Jamaikoje, Nigerijoje.
