Jis pažymėjo, kad neteisinga planuoti „Rail Baltica“ projektą valstybiniu lygiu. Anksčiau buvo planuojama, kad projekto sąnaudos sudarys 1,9 mlrd. eurų, o dabar prognozuojama, kad jos sieks apie 10 mlrd. eurų.
„Žinoma, yra infliacija, bet akivaizdu, kad projektas nebuvo deramai planuojamas ir propaguojamas. Aš nesuprantu, kaip dabar galima pritarti beveik 10 mlrd. eurų išlaidoms. Galbūt daugelis gyventojų svajojo, kad mes Rygoje įlipsime į traukinį ir išlipsime Berlyne, bet dabar mes suprantame, kad sėsti į traukinį teks Salaspilyje. 10 mlrd. eurų! Latvija neturi pinigų, bet niekas negali atvirai pasakyti, kad mes „Rail Baltica“ projekto apskritai negalime sau leisti“, – pabrėžė A. Krauzė.
Ministras ypač pažymėjo, kad Latvija projektui negali skirti tokių pinigų iš biudžeto ir turi imti paskolą. Briuselis iš pradžių žadėjo finansuoti 85 proc. projekto, tačiau dabar galima daryti išvadą, kad realus finansavimas bus gerokai mažesnis ir gali nutikti priešingai: Briuselis skirs 15 proc., o 85 proc. turės padengti Latvija.
„Negaliu sutikti su tuo, kad už „Rail Baltica“ mokės mano vaikai ir anūkai, be to, dar neaišku, ar šiuo geležinkeliu važiuos traukiniai. Apie juos dabar niekas nekalba“, - sakė A. Krauzė.
Ministras pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė. Jo atstovaujamos Žaliųjų ir valstiečių sąjungos pozicija yra tokia: 85 proc. projekto turi finansuoti Europa ir „Rail Baltica“ trasa turi eiti per Rygą, taip pat turi būti aiškūs finansavimo šaltiniai.
„Jei neturime pinigų, tai neperkame prabangos prekių nei sau, nei namams, nei šeimai. Šiuo atveju sėdime medinėje daržinėje ir svajojame, kad turėsime rūmus, kad mums kažkas duos milijardus šių rūmų statybai“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, apie projektą sklando daug mitų, pavyzdžiui, dėl karinio mobilumo. Karinis mobilumas yra labai svarbus, tačiau šiuo metu jo tikslams galima naudoti gerą kelių tinklą, o pagal „Rail Baltica“ projektą Latvijoje numatoma pastatyti tik keturis tiltus, kurie karinio mobilumo požiūriu neturi didelės vertės. Kaip rodo karo Ukrainoje patirtis, jie sunaikinami pirmiausia.
Kariniam mobilumui kur kas svarbiau plėtoti gerą kelių tinklą, paaiškino A. Krauzė.
LETA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
