Strategijoje daroma prielaida, kad šio laikotarpio pabaigoje Latvija kasmet gamins 25 teravatvalandes (TWh), o sunaudos 19 TWh elektros energijos.
Pernai šios apimtys buvo atitinkamai 6,6 TWh ir 7,2 TWh, o tai reiškia planuojamą gamybos didinimą iki 2050-ųjų 3,8 karto, o prognozuojamas suvartojimo augimas – 2,6 karto.
Numatoma, kad atsinaujinančių energijos šaltinių galia šalyje 2050 metais sieks 7,5 gigavato (GW), iš jų 5,5 GW – vėjo ir 2 GW saulės jėgainių.
Prognozuojamos viešojo ir privataus sektorių investicijos per šį laikotarpį – 34,4 mlrd. eurų. 34 proc. šios sumos būtų skiriama „žaliųjų“ technologijų diegimui transporte, 29 proc. – naujiems gamybos pajėgumams, 22 proc. – energijos vartojimo efektyvumo priemonėms.
Energetikos sektoriui keliamų tikslų sąraše – elektros energijos kainą sumažinti maždaug trečdaliu, energijos išteklių importo lyginamąjį svorį – perpus, užtikrinti stabilią vartojimo ir gamybos pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją, taip pat buvo parengti alternatyvūs scenarijai, jei ekonomika vystytųsi sparčiau arba lėčiau nei dabar tikimasi.
Strategiją parengė Klimato ir energetikos ministerija, kuri prižiūrės jos tikslų įgyvendinimą.
