Apie galimus ES veiksmus, nukreiptus prieš trąšų ar dujų eksportą iš Baltarusijos, bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis viešai užsiminė neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse.
„Esminis dalykas, ką ponas Borellis šiandien pasakė, tai kad prasideda diskusijos dėl galimų sektorinių sankcijų. Ir tų sektorių, kuriems sankcijos gali būti pritaikytos, yra tikrai daugiau, negu ponas Borellis įvardijo“, – BNS telefonu iš Lisabonos ketvirtadienį sakė G. Landsbergis..
„Tai ir naftos produktų, ir tabako, ir energijos sankcijos, naftos, naftos tranzito galimos sankcijos, taip pat netgi ir finansinės. Tad kalbame tikrai apie nemažą sąrašą įvairių sektorių, kurie gali būti sankcionuoti“, – prudūrė jis.
Ministras kol kas nesiima vertinti, kiek nuostolių dėl papildomų sankcijų patirtų Lietuva, nes tai kol kas „preliminarūs svarstymai“. Vis dėlto jis pripažįsta, kad baltarusiškų trąšų eksportas Lietuvai „svarbi sritis“.
„Tai yra ganėtinai svarbus sektorius Lietuvai. Bet yra įvairūs signalai, kad ir patys trąšų gabentojai svarsto diversifikuoti importą, nepaisant to, ar yra sankcijos, ar ne. Tad reikia žiūrėti. Kol kas tai dar ankstyva“, – tvirtino G. Landsbergis.
Anot jo, J. Borellio inicijuotos diskusijos dėl papildomų, naujų sektorinių sankcijų prasideda ambasadorių lygmeniu, o galutinius sprendimus priims ES lyderiai Europos Vadovų Taryboje.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad ES valstybės baigia sutarti dėl ketvirtojo sankcijų paketo, apimančio ribojimus kai kurioms įmonėms ir asmenims, tad jei būtų spėta suderinti valstybių pozicijas iki EVT, neatmetama galimybė, jog visas sankcijas būtų galima tvirtinti ir vienu metu.
„Tai gali būti arba-arba: jei mes jaučiame, kad yra sutarimas dabar, ir galime įtraukti į ketvirtąjį sankcijų paketą, tai Lietuva pritaria įtraukimui. Tada reikia labai greitai darbuotis. Jei matome, kad galime užtrukti, tai geriau ketvirtąjį paketą tvirtinti dabar ir pradėti diskusijas dėl penktojo. Kol kas tai dar nėra aišku“, – sakė jis.
Jis taip pat akcentuoja, kad svarbu rasti svertų, jog sankcijų našta „nekristų žmonėms, kurie gyvena nuo algos iki algos Baltarusijoje“.
„Tad reikia įvertinti, kad ne tik Lietuva ar Vakarai kažko atsisako, kažką praranda įvesdami sankcijas, bet lygiai taip pat nukenčia ir Baltarusija. Vienas dalykas, jei nukenčia režimas, tačiau visiškai kas kita, jei nukenčia žmonės. Tad tas suderinimas turi būti pagalvotas“, – kalbėjo ministras.
ES ir kitos Vakarų šalys didina spaudimą Baltarusijai nuo pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuose laimėtojų pasiskelbė autoritarinis ilgametis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka. Jo legitimumo Vakarai nepripažįsta.
Įtampa dar įsiplieskė, kai sekmadienį A. Lukašenkos sprendimu Minske buvo nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Minską, juo keliavęs opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega buvo sulaikyti oro uoste.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve.
Lyderiai taip pat pavedė J. Borrelliui parengti tolesnes „tikslines ekonomines sankcijas“ Baltarusijos valdžiai ir išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą. Į šį sąrašą šiuo meut įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.
