Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės skundėsi, kad norint pervesti didesnę sumą draugui jau reikia aiškintis bankui, pasididinti limitus, bet aferistams pavyksta akimirksniu „iššluoti“ žmonių sąskaitas ir bankai jau tada nekalti.
Vis tik kai kurie tikino, kad pinigai bankuose yra apdrausti ir pakliuvę į sukčių pinkles jie pinigus iš bankų atgavo. Tad kaip yra iš tiesų?
Piktinasi Lietuvos bankais – ar privalo atlyginti žalą?
Gyventojų įsitikinimu, bankas privalo saugoti klientų pinigus, tačiau lietuvius esą visi mausto.
„Juk pinigai paduodami ne į rankas, kad neatsektų, pas ką jie, o į kitus bankus eina. Tai negi negali padaryti, kad būtų žinoma, į kokį banką, į kokią sąskaitą, pas kokį žmogų jie nueina?“ – svarstė kaunietis.
„Banke esantys pinigai yra apdrausti ir bankas turi atsakyti už tai, o ne nusiimti atsakomybę“, – rašė panevėžietė.
Tačiau daugelis pasakojo, kad sukčiams nuskaičiavus pinigų buvo iškart kreiptasi tiek į banką, tiek į policiją, bet niekas nieko negalėjo padaryti: „Pasakė, patys kalti.“
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantis vyras piktinosi Lietuvos bankais. Pasak jo, JK tokiais atvejais niekur nereikia eiti ir niekam nereikia skambinti – įeini į savo e. bankininkystę, užpildai dokumentus ir per 24 val. atgauni visus pinigus.
„Pas mane Airijoje nuo sąskaitos nuėmė 3 tūkst. eurų ir bankas iš karto grąžino“, – apie tvarką užsienyje pasakojo Marija.
Tačiau buvo ir tokių, kurie tikino, kad esą visi Lietuvos bankai turi draudimus ir gali grąžinti prarastą pinigų sumą: „Turi išsireikalauti. Mes buvome praradę 2 tūkst. eurų, pateikėme policijos pareiškimo kopiją ir bankas grąžino viską.“
Kita moteris dalijosi, kad jai, jungiantis prie netikro „eSveikata.lt“ puslapio, buvo nuskaityti pinigai ir ji iškart kreipėsi į banką. Šis susisiekė su banku, į kurį buvo pervesti pinigai, ir viską sugrąžino:
„Būčiau neatgavusi, jeigu būtų spėjęs išsigryninti. Mano patarimas – pinigus taupykite indėlyje, niekas jų iš ten nepaims.“
Kada dėl prarastų pinigų atsako bankai?
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė nurodė, kad pinigus sąskaitose valdo patys gyventojai – pinigai nuo tokių atvejų nėra apdrausti.
O prieiga prie pinigų yra saugoma technologinėmis priemonėmis, kelių lygių autentifikavimu, prilygstančiu saugumo „raktui“. Tačiau jie yra saugūs tol, kol asmuo savo „raktų“ neperduoda nusikaltėliams.
Pasak V. Kiguolienės, klausti, ar lėšos sąskaitoje yra saugios, tai – tas pats, kaip kelti klausimą apie grynųjų pinigų saugumą jūsų namų seife, kurio kodą žinote tik jūs.
„Jeigu kodą perduosite nusikaltėliams, jie pasisavins jūsų pinigus. Bėda ta, kad skaitmeniniame pasaulyje žmonės konfidencialius duomenis praranda nepastebimai, perduodami savo „seifo“ kodą nusikaltėliams“, – dėstė LBA atstovė.
Dėl šios priežasties už nuostolius, patirtus veikiant nesąžiningai ar dėl didelio savo neatsargumo, atsakomybė tenka pačiam asmeniui. Nebent pinigus pavyksta atgauti iš nusikaltimą padariusių asmenų, kurie iš tiesų ir yra už tai atsakingi.
„Bankai prisiima atsakomybę tuomet, kai nuostolių kilmė yra susijusi su autorizacijos trūkumais, jei operacijos nebuvo patvirtintos mokėjimo priemonės autentifikavimo priemonėmis (pvz., Smart–ID, mobiliuoju parašu, mobiliąja programėle ar kodų generatoriumi).
Arba tais atvejais, jei gavusi kliento pranešimą apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę, neteisėtą pasisavinimą ar neautorizuotą jos naudojimą, finansų įstaiga laiku neapribojo naudojimosi mokėjimo priemone“, – aiškino V. Kiguolienė.
Ar galima apsidrausti pinigus nuo sukčių?
LBA atstovės teigimu, sąskaitose esančios indėlininkų lėšos (indėliai iki 100 tūkst. eurų) yra apdraustos tik nuo pačių finansų įstaigų bankroto ar nemokumo. Jei bankas bankrutuoja, klientui išmokama išmoka už indėlius.
„O dėl galimybių privačiai apsidrausti nuo žalos, kurią gali padaryti finansiniai sukčiai, reikėtų teirautis draudimo bendrovių“, – nurodė V. Kiguolienė.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis aiškino, kad draudimo veiklos esmė yra rizikos vertinimas – draudžiamojo įvykio tikimybė ir galimas žalos dydis.
„Kalbant apie pinigų išviliojimo atvejus, įvertinti tokio įvykio tikimybę ir juo labiau galimą žalos dydį yra sudėtinga.
Dėl šios priežasties draudimo bendrovės tokios draudimo apsaugos faktiškai nesiūlo arba siūlo ją labai ribotą“, – neslėpė A. Romanovskis.
Asociacijos žiniomis, tik viena draudimo bendrovė – „BTA draudimas“ – teikia draudimo paslaugą atvejams, kai pinigai iš klientų išviliojami: telefoninio skambučio metu, paspaudus apgaulingas nuorodas (gautas SMS žinutėmis ar el. paštu) ar vykdant atsiskaitymus iš kliento pavogta bankine kortele.
Ši draudimo apsauga klientams yra suteikiama įsigyjant vidaus turto draudimą – jos nereikia prašyti įtraukti specifiškai, ji yra vidaus turto draudimo produkto dalis.
Vis tik A. Romanovskis pažymėjo, kad maksimali draudimo išmoka tokiems atvejams yra 1 tūkst. eurų.
Būdas susigrąžinti pinigus iš sukčių – kaip veikia?
Pasak draudikų asociacijos specialistų, gyventojams susigrąžinti pinigus galimai padėjo ne draudimas, o „MasterCard“ ar „Visa“ kortelių operatorių siūloma pinigų grąžinimo (angl. chargeback) paslauga. Tad kaip ji veikia?
Įvyksta problema (pvz., buvo atliktas mokėjimas be jūsų žinios; sumokėjote už prekę ar paslaugą, bet jos negavote ar ji buvo brokuota; ir pan.)
Tada kreipiatės į savo banką, pateikiate problemos įrodymus (pvz., užsakymo patvirtinimą, susirašinėjimą su pardavėju ar pan.).
Jūsų bankas inicijuoja chargeback ginčo procedūrą per kortelių tinklą („Visa“ / „Mastercard“).
Taip informuojamas pinigų gavėjo (pardavėjo / sukčiaus) bankas, kuris apie tai informuoja ir savo klientą. O šis gali nesutikti su kaltinimais, pateikti savo įrodymus.
Tuomet kortelių sistema priima sprendimą: jei pardavėjas įrodo savo teisumą, chargeback atmetamas. Jei teisus pirkėjas, pinigai grąžinami jam į sąskaitą.
Vis tik chargeback nėra tas pats, kas įprastas pinigų grąžinimas. Tai – oficiali kortelių sistemos ginčo procedūra, kurią reikia inicijuoti per tam tikrą terminą (dažniausiai – per 120 d. nuo problemos atsiradimo).
Didžiausia tikimybė atgauti pinigus, jei: mokėjimas atliktas be jūsų sutikimo arba pardavėjas nesuteikė prekės / paslaugos, arba bankrutavo jos nesuteikęs, arba už prekę / paslaugą sumokėta 2 kartus.
Vidutinė tikimybė atgauti pinigus, jei: prekė neatitinka aprašymo (pvz., klastote); yra brokuota; yra prastesnės kokybės, nei nurodyta; pardavėjas negrąžino pinigų per sutartą laiką.
Maža tikimybė atgauti pinigus, jei: pirkėjas tiesiog persigalvojo dėl prekės / paslaugos; praėjo per daug laiko nuo pirkimo; pirkėjas neturi įrodymų; pirkimas atliktas ne per kortelę, o pervedimu ar grynaisiais.
Dėl to pirmiausia visada patartina mėginti tartis su pardavėju tiesiogiai – taip turėsite daugiau įrodymų (susirašinėjimų) ir bus daugiau šansų laimėti ginčą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
