Teisės aktai draudžia eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos, todėl po šios datos ir į techninės apžiūros stotis atvykę automobiliai su šiltajam metų laikui skirtomis padangomis bus vertinami kaip turintys „didelį trūkumą“, net jei vasarinės padangos geros kokybės.
Šis reikalavimas negalioja motociklams – jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti (atgabenti ant priekabų ar furgonuose) su įprastinėmis padangomis. Tačiau dalyvauti viešajame eisme motociklai nuo lapkričio 10 iki kovo 1 dienos taip pat gali tik perauti žieminėmis padangomis.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, padėsiančius išvengti incidentų važiuojant sniegu ar ledu padengtais keliais.
Iš specialistų – perspėjimas vairuotojams
Saugaus eismo specialistai perspėja, kad net ir labai nedidelis sniego kiekis ar žemiau nulio nukritusi oro temperatūra veikia vasarines padangas: oro temperatūrai atvėsus iki 7 laipsnių šiltajam metų laikų skirtų padangų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ – tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui. Vienintelis sprendimas – žieminės padangos.
Jos skirstomos į kieto gumos mišinio nedygliuotas, minkštos gumos mišinio nedygliuotas bei dygliuotas padangas.
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3–5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Be to, tokio tipo padangos lemia didesnes (4–8 proc.) degalų sąnaudas.
Tačiau net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, ant apledėjusio kelio pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik 4 metrais.
Dygliuotos padangos Lietuvoje labiausiai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais.
Tačiau su dygliuotomis keliauti galima tik Šiaurės šalyse, o Lenkijoje ir toliau į Vakarų Europą jos draudžiamos.
Kai kuriose valstybėse žieminės padangos nėra privalomos, tačiau bagažinėje žiemos periodu būtina vežiotis grandines ratams. Tai svarbu keliaujant į Andorą, Austriją, Airiją, Čekiją, Daniją, Ispaniją, Italiją ir kai kurias kitas šalis.
Transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. Svarbu apie tai perspėti kitus vairuotojus, todėl automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą – dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Tokios padangos prasčiau stabdo ant šlapios kelio dangos.
Be to, minkšto gumos mišinio padangas kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du – tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Ypač, jei važinėjama agresyvesniu „sportiniu“ stiliumi.
Kieto gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes.
Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego. Lyginant su kitų tipo padangomis, jos dyla lėčiau.
Universalios padangos pažymėtos M+S raidėmis pažodžiui reiškia „purvas ir sniegas“. Tačiau žiemiškoms eismo sąlygoms skirtos universalios padangos dar turėtų turėti ir specialų žymėjimą su trijų viršūnių kalno su snaige per vidurį simbolį.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į protektoriaus gylį. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Pradėti dairytis naujų žieminių padangų reiktų kai protektoriaus gylis nusidėvi iki 5 mm, ir nebevažinėti peržengus 4 mm ribą.
Primename, kad žiemos sezoną – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis.
Automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/val. greičiu.
Keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu negu 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu negu 70 km/val. greičiu.
Jei vairuotojai nėra pakeitę padangų į žiemines, už tai gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų.
