Dabartinė valdžia žadėjo nuo kitų metų pristabdyti dyzelino akcizo didinimą.
Vis tik Finansų ministerija parengė naują Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį akcizas dyzelinui vis tiek būtų didinamas.
Ministerija skaičiuoja, kad dėl to kitąmet dyzelinas turėtų pabrangti maždaug 4 centus už vieną litrą.
Tačiau dalis ekspertų sako – tikėtis pigimo ne tik dyzelinui, bet ir benzinui esą neverta. O didesnės kainos prognozuojamos ir dėl numatomų paketimų ES mastu, kurie įsigalios jau 2027 m.
Galiausiai susimokės gyventojai, bet ne verslas?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius komentavo, kad nuo 2027 m. pradės veikti atnaujinta taršos leidimų prekybos sistema.
„Iš esmės, visi degalų arba gamtinių dujų tiekėjai turės aukcionuose įsigyti tiek taršos leidimų, kiek išmeta CO2 jų parduotas ir sudegintas dyzelinas, benzinas, gamtinės dujos ar anglis.
Pavyzdžiui, kuo bus daugiau parduota benzino ir dyzelino, tuo daugiau reikės nuspirkti taršos leidimų“, – aiškino pašnekovas.
M. Nagevičius neatmeta, kad vis tik degalų ar gamtinių dujų tiekėjai galiausiai ras išeitį, kaip nusimesti tokį įsipareigojimą, t.y. finansinė našta galiausiai nukris ant vartotojų pečių. Tad jiems mokėti už degalus ar gamtines dujas teks daugiau.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius antrino, kad po pakeitimų, tikėtina, tikrai atsiras „dar viena sąnaudų eilutė“.
„Tie dideli tikslai, kurie nėra labai aiškiai apibrėžti, tikrai verslui sukelia tam tikrų problemų, pastebimos didėjančios sąnaudas, o tai galiausiai persikels į paslaugas, gamybos sektorių, prekybą. Ir vis dėlto už viską sumokės galutinis vartotojas.
Viena vertus, gerai, kad galvojama apie tai, jog vartojimas turėtų būti tvarus ir ekologiškas. Kita vertus, reikia suprasti, kad visa tai kainuoja. Ir kainuoja iš mūsų pinigų. <...>
Pats brangimas nėra aiškiai apibrėžtas. Gali brangti ir 10 proc., ir 15 proc., planuojama, kad ilguoju laikotarpiu per penkerius metus gali kainos padidėti ir 30–40 proc. Aš manau, kad tai bus sudėtingas laikotarpis“, – komentavo jis.
Visi pinigai, kurie bus surinkti įsigijus taršos leidimus, pasak M. Nagevičiaus, vėliau bus naudojami Socialiniam klimato fondui.
„[Surinkti pinigai] padalijami tarp ES narių ir skiriami mažas pajamas gaunančių žmonių socialiniam kompensavimui.
Pavyzdžiui, atsiranda galimybė renovuoti pastatą su labai didele subsidija, naudotis viešuoju transportu nemokamai“, – vardijo jis.
Atsirasianti taršos leidimų prievolė, pasak M. Nagevičiaus, yra viena iš pagrindinių priemonių, skatinanti verslą ir gyventojus rinktis alternatyvųjį, mažiau ar iš išvis netaršų transportą arba šildymo būdą.
„Pavyzdžiui, investuoti į biometanu varomus sunkvežimius, į elektromobilius, plėsti viešąjį transportą arba vietoje gamtinių dujų naudoti šilumos siurblius, biokurą“, – kalbėjo pašnekovas.
Siunčiamas signalas
Pagal dabar numatytą akcizų politikos planą, siūloma nedidinti akcizo kintamosios dalies (CO2 dedamosios), tačiau padidinti pastoviąją dalį.
„Akcizas susideda iš dviejų dalių: viena dalis, kaip ir planuota, šiek tiek padidės, o kita dalis sustabdoma, užšaldoma laikinai 2025 metų lygyje“, – TV3 žinioms sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Ministerija skaičiuoja, kad taip akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.
„Pagal Akcizų įstatymo nuostatas gazoliai iš viso dėl mokestinių veiksnių būtų pabrangę apie 0,1 euro už litrą.
Priėmus siūlomą pakeitimą, dėl sustabdyto CO2 dedamosios didinimo gazolių kaina 2026 metais neišaugtų 0,06 euro už litrą, o tai reiškia, kad nuo sausio 1 dienos didėtų tik pastovioji akcizų dalis, todėl dėl mokestinių veiksnių gazoliai brangtų apie 0,04 euro už litrą“, – sakoma Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Esą taip norima išvengti didelio dyzelino kainų padidėjimo bei „prisidėti prie to, kad nebūtų didinamas gazolių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių“.
E. Stankevičius svarstė, kad tokie pakeitimai iš tiesų įneštų daugiau stabilumo mokestinėje sistemoje.
„Didesnį pastovioji dalis mažiau priklausys nuo CO2 svyravimų. Verslas galės labiau prognozuoti, kiek gali kainuoti degalai, kiek reikėtų perkelti šitas sąnaudas į galutinę kainodarą“, – aiškino pašnekovas.
Tuo metu M. Nagevičius sako, kad dabartinės akcizų politikos planas yra balansavimas tarp skirtingų norų.
„Tarp noro surinkti biudžete pinigų iš akcizo tam, kad valstybė turėtų pinigų savo išlaidoms – krašto apsaugai, medicinai, švietimui ir pan. Taip pat tarp noro padaryti dyzeliną brangesnį, kad verslas bei gyventojai rečiau rinktųsi transporto priemones su vidaus degimo varikliais“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat akcentuoja, kad dabartiniame plane išnyra ir „socialinis elementas“, kad akcizas negali būti pernelyg didinamas.
„Trumpalaikiu periodu per daug sunku prie to prisitaikyti žmonėms ir verslui, tam reikalingas laikas.
Tačiau yra siunčimas bendras singalas, kad ateityje dyzelinas kainuos daug. Kitaip tariant, tai yra signalas verlsui, kuris svarsto pirkti dyzelinį vilkiką ar varomą biometanu, ir verslui bei gyventojaims, kurie galvoja įsigyti didesnį automobilį ar mažesnį, ekonomiškesnį, jog ateityje kainos dyzelino ir benzino tik didės“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Pasak jo, dabartinė prognozė dėl dyzelino kainos taip pat nesikeičia.
„Tikrai 2,5 euro už litrą dyzelino – labai reali prognozė, jeigu kalbame apie 2030 m. Tiesa, labai daug kas priklausys nuo taršos leidimų kainos. Paradoksas, kad priklausys nuo to, kaip greitai dekarbonizuosis transportas.
ES parduoda fiksuotą taršos leidimų kiekį. Priklausomai nuo paklausos, t.y. dyzelino vartojimo, yra didesnė arba mažesnė tų leidimų kaina.
Kuo mažiau dekarbanizuojasi transportas, kuo daugiau dyzelino naudojama, tuo tas taršos leidimas yra brangesnis. Ir tuo ta dyzelio kaina tampa brangesnė. Ir atvirškčiai – kuo mes greičiau dekarbonizuosim, tuo dyzelinas bus pigesnis. Toks paradokas. Bet taip veikia šitos pasiūlos, paklausos principas šioje vietoje“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kasmet taršos leidimų skaičius mažės, jų kaina bus vis aukštesnė. Dėl to, startuojant nuo 2027-ųjų, degalų brangimas bus sunkiai sustabdomas.
„Taršos leidimų kaina bus maždaug tokia, kad dyzelino kaina pabrangtų maždaug iki 40 centų“, – prognozavo M. Nagevičius.
Net jei Europa nuspręstų metams padidinti taršos leidimų skaičių, kas sulėtintų degalų brangimą, ji tai galėtų daryti tik ateities sąskaita. Tai reiškia, kad vėlesniais metais būtų užprogramuotas dar spartesnis degalų brangimas.
„Kaina labiau judant link 2030-ųjų, degalų kaina gali padidėti ne 10, 15 centų, gali padidėti ir 50 centų. <...> Reikia mažinti suvartojamų degalų kiekį, reikia mažinti deginamų gamtinių dujų kiekį“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kainų skirtumas tarp dyzelino ir benzino sumažėjo
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, spalio 27-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 euro už litrą, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,46 euro už litrą.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje šiuo metu yra 0,05 euro už litrą. LEA atstovų vertinimu, tai mažiausias skirtumas nuo birželio pabaigos, kai jis sudarė 0,07–0,10 euro už litrą.
Lietuvoje spalį vidutinė benzino kaina sudarė 1,405 euro už litrą, dyzelino – 1,465 euro už litrą.
Palyginti su rugsėjo mėnesio vidutinėmis kainomis (benzinas – 1,393 euro už litrą, dyzelinas – 1,474 euro už litrą), spalį dyzelinas yra apie 0,01 Eur/l pigesnis, o benzinas – apie 0,01 euro už litrą brangesnis.
Benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,4 proc., Estijoje sumažėjo 0,9 proc., o Lietuvoje kaina nepakito.
Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar yra 1,40 euro už litrą, arba 0,01 euro už litrą mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar yra atitinkamai 1,42 euro už litrąir 1,54 euro už litrą.
Benzino vidutinės kainos penkiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje.
Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–3,0 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 3,7 procento.
Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,42 euro už litrą, arba 0,04 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,28 euro už litrą ir 1,52 euro už litrą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Manau nei velnio nedarys. Nueis tie pinigai Europoje biurokratų algoms ir babajų išlaikymui.
