Taip mano ekonomistas Raimondas Kuodis, penktadienį skaitęs pranešimą Stepono Kairio Fondo organizuotoje diskusijoje „Efektyvi mokesčių politika“.
Skandalinga, kad vienas rodiklis kaip Rumunijoje
Ekonomisto teigimu, Lietuvos viešajame sektoriuje nėra adekvačių algų. Vertinant, kokia dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriama kai kurioms sritims, Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, yra „kraupus atotrūkis“ socialinės apsaugos, bendrojo valstybės valdymo srityse.
Kaip rodo Europos Komisijos duomenys, ES šalyse socialiniai apsaugai skiriama apie 18,8 proc. BVP, o Lietuvoje – vos 11,2 proc.
R. Kuodis sakė jau daug metų siūlantis, kaip reikėtų keisti mokesčių ir „Sodros“ sistemas, kad valstybė surinktų daugiau pajamų ir galėtų geriau finansuoti minėtas sritis. Tačiau be darbo grupių kūrimo, kurios reikalingos „prisidengti uodegas“, realių žingsnių nesiimama.
Ekonomistas skaičiuoja, kad Lietuva turėtų surinkti apie 2 mlrd. eurų daugiau nei yra surenkama dabar. Iš šios sumos 1 mlrd. eurų susidaro dėl nesurenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Jis nesurenkamas ne tik dėl verslininkų naudojamų mokesčių vengimo schemų, kai ūkinė veikla ar eksportas tik imituojama. Nemažos sumos PVM nesurenkama ir dėl to, kad verslininkai, įmonių vadovai įmonių lėšomis perka prekes ir paslaugas sau ar savo šeimos nariams.
Pavyzdžiui, norėdami išvykti atostogų už jas moka ne iš savo asmeninės kišenės. Tokią kelionę įformina kaip komandiruotę į konferenciją ar seminarą ir dėl to sutaupo 21 proc. PVM.
R. Kuodžio siūlymu, reikėtų drausti įmonėms įtraukti į leidžiamus atskaitymus tas išlaidas, kurios tiesiogiai niekaip nesusiję su pagrindine jų veikla.
„Pavyzdžiui, kas nors gamina taburetes. Suprantama, kad tokiai gamybai reikalinga, pvz., mediena. Tačiau išlaidos kokiam nors golfo klubui tikrai nesusiję su gamyba. Tokių išlaidų nereikėtų leisti įtraukti į sąnaudas ir už jas reikėtų mokėti PVM“, – aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad mainais į tai verslui būtų galima sumažinti pelno mokesčio tarifą.
Jeigu PVM būtų mokamas už visas tokios dvigubos paskirties prekes ir paslaugas, kurias per įmones dabar perka verslininkai ir jų šeimų nariai, pajamų į biudžetą būtų surenkama kur kas daugiau. Dabar Lietuvoje surenkamo PVM lygis yra kaip Rumunijoje ir tai yra skandalinga, sakė R. Kuodis.
„Saulutes“ turėtų pakeisti eurai
Kitas jo pasiūlymas – gerokai sumažinti veiklos formų kiekį ir palikti tik formas – akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir mažąsias įmones, kurių apskaita būtų vykdoma pinigų srautų principu.
Toks žingsnis esą leistų panaikinti daugelį skirtingų mokesčių režimų, taikomų, pvz., verslo liudijimams, individualiai veiklai ir kt. ir panaikinti kai kurias landas. Smulkiausių įmonių savininkai turėtų įdarbinti save pagal darbo sutartį ir „visiems viskas būtų aišku“, kas yra kapitalistas, o kas darbuotojas.
Be kita ko, kartu su kitų mokesčių pakeitimais, anot R. Kuodžio, kartu turėtų būti vykdoma „Sodros“ reforma. Jai ekonomistas turi parengęs 15 punktų planą, kurio svarbiausias tikslas – padaryti taip, kad jos įmokos nebebūtų mokesčiu, kurį moki, o pats negauni nieko arba neadekvačiai mažai.
„Kiekvienam gyventojui „Sodroje“ turėtų būti sukurtos asmeninės sąskaitos eurais, o ne „saulutėmis“ (t. y. apskaitos vienetais ar taškais). Tada žmogus žinotų, kiek į tą sąskaitą sumokėjo, kiek joje sukaupė ir kiek iš jos galėtų tikėtis išmokų“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, tai leistų įdiegti tokią naujovę, kaip socialinis kreditas. Pvz., išėjus motinystės ar vaiko priežiūros atostogų iš asmeninės sąskaitos galėtų gauti tam tikro dydžio piniginį kreditą.
Tokia asmeninė sąskaita leistų finansuoti ir studijas aukštojoje mokykloje. Dabar aukštasis mokslas yra tarsi nemokamas. Tačiau jį finansuojamas visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad nusipirkęs duonos ir sumokėjęs PVM koks nors neturtingas žmogus prisideda prie turtingų žmonių vaikų išsilavinimo.
Be to, socialinio kredito sistema galėtų spręsti ir nedarbo draudimo išmokų problemą. Esą jei žmogus matytų, kad netekus darbo pinigai mokami iš jo sąskaitos, jis būtų labiau suinteresuotas imtis naujos veiklos.
Kalbėdamas apie pajamų apmokestinimą, R. Kuodis ragino nepainioti progresinių mokesčių su skirtingais pajamų mokesčio tarifais. Jis siūlė pajamų apmokestinimo progresyvumą sieti su neapmokestinamo pajamų dydžio diferencijavimu.
Kas yra blogiau nei Rusija
„Pradėkime nuo to, nuo ko turime pradėti – Lietuvos sugrąžinimo į Estijos lygį. Jeigu galutinai pasiduodame, einame JAV keliu ir privatizuojame tai, kas dar liko ar jau ir taip yra iš dalies privatizuota“, – svarstė ekonomistas.
Pasak jo, dalinis privatizavimas reiškia, kad jau dabar už „nemokamas“ gydymo paslaugas turime primokėti, kad nors yra „nemokamas“ mokslas, daug kas samdo korepetitorius ir pan.
„Didžiosios mūsų grėsmės yra vidinės grėsmės. Jos yra labai subtilios – tai yra svarbių reformų nedarymas“, – įsitikinęs R. Kuodis.
Anot jo, reformos nesiryžtančius politikus būtų galima vadinti Rusijos agentais. Esą dabartinė valdančioji dauguma ir jos vadovai supranta ką daro. O tai ir yra „sąmoningas veikimas prieš Lietuvą“.
