Valstybinė mokesčių inspekcija ruošiasi naujiems patikrinimams, kurių metu ketina išsiaiškinti, kurios įmonės Lietuvoje slepia mokesčius. Vien per antrąjį praėjusių metų pusmetį mokesčių inspektoriai vykdydami patikrinimus keturiuose sektoriuose papildomai mokesčių mokėtojams suskaičiavo 69 milijonus eurų nuslėptų mokesčių.
„Praėjusiais metais kaip rizikingi sektoriai buvo išskirti: statyba, naudotų automobilių prekyba, remontas, naudotų detalių prekyba. Taip pat viešasis maitinimas ir mėsos bei jos gaminių prekyba. Šių sektorių kontrolė bus tęsiama ir šiais metais“, – sako Mokesčių inspekcijos atstovas Artūras Klerauskas.
O iš šių keturių sektorių daugiausia mokesčių bandyta nuslėpti statybose. Patikrinusi įmones, mokesčių inspekcija papildomai priskaičiavo beveik 11 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Statybininkų asociacija tvirtina, kad šešėlį ir nelegalų darbą šiame sektoriuje galėtų pažaboti statybininko kortelė, kurioje būtų visi duomenys apie samdomą asmenį, jo išsilavinimą, darbinę patirtį.
„Asociacija jau metus platina statybininko kortelę „Statreg", jinai yra sukurta, sukurta sistema, įdiegta. Tačiau mes matome, kad yra didžiulis nenoras šitą sistemą pradėti taikyti. Mes girdime, kad valstybė sukurs pati kažką, po keleto metų darys pati“, – pasakoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Valstybinė mokesčių inspekcija neramias dienas žada ne tik statybininkams ar viešojo maitinimo sektoriui, bet ir odontologijos paslaugas teikiančioms įmonėms.
„Akis badantis rodiklis yra darbo užmokestis, kuris oficialiai mokamas darbuotojams. Dažnu atveju algos čia nesiekia 400 eurų. Tai yra pakankamai didelė įmonių grupė, kuri moka darbo užmokestį tarp 400-600 eurų. Tai yra apie 2,5 karto mažiau negu tokias specialybes turinčių žmonių darbo užmokestis valstybiniame medicinos sektoriuje“, – teigia Mokesčių inspekcijos atstovas Artūras Klerauskas.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas pripažįsta, kad kone 90 procentų odontologijos klinikų yra privačios, likusi dalis – valstybinės. Pasak pirmininko, šiame versle yra didžiulė konkurencija, o kai kurie mažose privačiose klinikose dirbantys pavieniai odontologai gali dirbti neskaidriai.
„Solo klinikos, kur dirba vienas odontologas arba šeimos nariai ir yra tokia diferenciacija tų mažų klinikų. Ir yra specifika, na, žinote, odontologas, pacientas, tai visko gali būti. Aišku, nesinorėtų, kad tuos smulkius ir solo klinikas sunaikintų ir padarytų stambių klinikų monopolius“, – kalbėjo Odontologų rūmų atstovas Alvydas Šeikus.
Valstybinė mokesčių inspekcija giriasi praėjusiais metais iš viso iš šešėlio ištraukusi 164 milijonus eurų. PVM dalis šioje sumoje sudarė – kiek daugiau kaip 100 milijonų eurų. Tačiau ekonomistai tikina, kad tai menki pinigai, mat Lietuva į biudžetą nesurenka milijardo eurų potencialių pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
„Didžiausia skylė Lietuvos galimybėse surinkti mokestines pajamas yra būtent PVM atotrūkis. Europos Komisijos vertinimu jis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir siekia apie milijardą 200 milijonų eurų“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Iš tų keturių kontroliuotų šakų mes irgi į biudžetą įnešėme vien tik PVM’o 24 milijonus eurų. Žinoma, tai yra mažoka palyginti su milijardu. Tačiau mes tikimės, kad pradėtos taikyti priemonės turės didesnį poveikį. Kalbėti, kad iš karto atsiras milijardas biudžete būtų nerealu“, – pasakoja Mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė.
Mokesčių inspekcija šiemet ketina vykdyti patikrinimus statybų, naudotų automobilių įmonėse, maitinimo sektoriuje. Taip pat ir odontologijoje. Štai neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba patikrinusi Lietuvoje dešimt odontologijos paslaugas teikiančių įmonių, rado dešimtis tūkstančių eurų neapskaitytų pajamų. Daugiausia neapskaitytų pajamų, 52 tūkst. eurų, rasta vienoje Klaipėdos įmonėje.
