„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė priminė, kad institucija nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.
Ji pasakojo, kad didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
„Nors jų konkrečiai atskleisti negalime, esmė ta, kad sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau – GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai“, – aiškino pašnekovė.
Pabrėžiama, kad „Sodra“ pati asmens sveikatos būklės nevertina.
„Tik gydymo įstaigos medikai nustato, kokia yra asmens sveikatos būklė ir ar jam turi būti išduotas ar pratęstas nedarbingumo pažymėjimas“, – akcentavo J. Bimbirienė.
Iškvietė kelias dešimtis
2019 metais patikrinti į GKK buvo iškviesti daugiau nei 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami). Dar apie beveik 3–4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Ji pridūrė, kad nedelsiant taip pat yra reaguojama ir į darbdavių bei kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti ar tęsiami nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams ar kitiems gyventojams.
„Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus. Kiekvienas toks atvejis vertinamas individualiai ir pirmiausia prašoma gyventojo paaiškinimo“, – sakė J. Bimbirienė.
Daugėja skundų
Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, skundų bei prašymų patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių daugėja.
„Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų – kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, – atkreipė dėmesį „Sodros“ specialistė.
Ji priminė, kad tai, kaip žmogus turėtų elgtis laikinojo nedarbingumo metu, nustato sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės.
Apie visa tai išduodamas elektroninį pažymėjimą pacientui turi paaiškinti gydytojas, o gyventojas pasirašo. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai žmogus yra nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jei žmogus pasveiko ir darbingumas atstatytas – jokie taisyklių reikalavimai nebetaikomi.
Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai:
- žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; - vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, taip pat jei gydytojo paskirtu laiku ar „Sodrai“ pareikalavus neatvyksta į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį.
„Be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos“, – sakė ji.