Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovo Vlado Trakimavičiaus, kultūros paveldo daugiabučiuose dažniausiai pasitaiko tokios problemos kaip byrantys balkonai, apsemti rūsiai, skilusios sienos, tekantis stogas, trūkinėjantys vamzdynai, užsikemšančios nuotekų sistemos ir netvarkinga elektros instaliacija. Šios problemos ne tik kelia grėsmę gyventojų saugumui, bet ir lemia nuolatinius, brangiai kainuojančius iššūkius.
Daugiabučių renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas priduria, kad renovacijos atidėliojimas tik didina rizikas. „Seni vamzdynai gali prakiurti bet kurią dieną. Stogai dažnai tik sulopomi laikinai siekiant išvengti vandens pratekėjimo į viršutinius aukštus, o skylantis fasadas praleidžia šaltį bei drėgmę. Avarinės būklės balkonai ima kelti grėsmę ne tik gyventojams, bet ir praeiviams“, – teigia ekspertas.
Anot jo, visus daugiabučius, kurių eksploatacijos laikas baigiasi, anksčiau ar vėliau vis tiek reikės renovuoti. „Jei to nebus daroma, gyvenimo sąlygos taps ne tik nemalonios, bet ir nesaugios. Renovacijos privalumas tas, kad valstybė teikia paramą, leidžiančią seną daugiabutį atnaujinti iš karto – be nuolatinio lėšų rinkimo smulkiems, bet brangiems remontams“, – pabrėžia V. Navagreckas.
Pagrindinė rizika – pastato erozija
Daugiabučių namų modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas atkreipia dėmesį, kad viena iš didžiausių grėsmių yra pastato erozija. Statinį veikia tiek klimato veiksniai (šaltis, karštis, drėgmė), tiek žmogaus veikla (pvz., transporto priemonių keliama vibracija). Dėl to labiausiai nukenčia pastato konstrukcijos: stogas, sienos, pamatai, taip pat ima nykti vertingi architektūriniai elementai: puošybos detalės, karnizai, tinkas, senos durys.
„Natūraliai dėvisi ir vandentiekio ir nuotekų sistemos, elektros instaliacija. Daugelyje tokių pastatų šildymo bei vėsinimo sistemos yra senos ir neefektyvios. Neinvestuojant į atnaujinimą, laikui bėgant gali susidaryti situacija, kai Kultūros paveldo departamentui tiesiog nebeliks, ką saugoti“, – perspėja E. Bindokas.
Nauda gyventojams ir paveldui
Atnaujinus kultūros paveldo daugiabutį, ne tik pagerėja gyvenimo kokybė, bet ir išsaugomos vertybės ateities kartoms. Renovacijos metu pašalinamos ilgai kauptos techninės problemos ir atnaujinami vamzdynai, elektros instaliacija, stogas, drenažo ir lietaus nuotekų sistemos. Taip pat gerinamos šildymo, vėdinimo ir, prireikus, vėsinimo sistemos. Visa tai kuria sveikesnę, saugesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką.
„Nauda – tai ne tik rizikų prevencija ar pagerėjęs pastato vaizdas. Modernizuotas daugiabutis leidžia gyventojams mėgautis šiltesniais butais, mažesnėmis šildymo sąskaitomis bei žmonėms su negalia pritaikyta aplinka“, – pabrėžia E. Bindokas. Anot jo, atnaujinus pastatą iš esmės, sumažėja tolimesnių investicijų poreikis, nes stabilizuojama jo būklė.
Pasak Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Rasos Trapikienės, renovuoti kultūros paveldo objektus – ypač daugiabučius namus – yra svarbu dėl kelių priežasčių, kurios apima istorinę, socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą.
„Renovacija naudinga gyventojams, miestui ir valstybei: gyventojams – dėl gyvenimo kokybės gerinimo, mažesnių šildymo išlaidų, turto vertės augimo ir estetinės aplinkos; miestui – dėl urbanistinio atsinaujinimo, turizmo skatinimo, socialinės integracijos ir didesnio saugumo; valstybei – dėl kultūros paveldo išsaugojimo, energetinio efektyvumo, ekonomikos skatinimo ir teigiamo įvaizdžio tarptautiniu mastu“, – pasakoja R. Trapikienė.
Palankios sąlygos modernizacijai
Nuo gegužės 6 d. įsigaliojusios daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimo sąlygų pataisos atvėrė galimybę valstybės paramą gauti ir kultūros paveldo daugiabučių savininkams. Tai pirmas toks kvietimas po kelerių metų pertraukos.
„Svarbiausias pokytis – panaikintas reikalavimas pasiekti B, A ar C energinio naudingumo klasę, pakanka užtikrinti bent 25 proc. šilumos energijos sutaupymą. Tai leidžia lanksčiau taikyti numatytus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje sprendinius, kartu užtikrinant paveldosaugos reikalavimų laikymąsi”, – pažymi V. Trakimavičius.
Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
