2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia.
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.
„Šiuo metu, panašiai kaip po „Lehman Brothers“ bankroto, bankai gali paralyžuoti kreditavimą dėl nuostolių patirtų investuojant į problemines šalis. Jau dabar de facto nuostoliai patirti, nes rinkos vertė smarkiai sumažėjusi, bet defoltas lemtų drastiškesnius nuostolius“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, lėčiau nei pagal potencialą augantis BVP lėmė nedarbo lygio didėjimą ir blogėjančius lūkesčius: „Matome, kad šiuo metu JAV nedarbo lygis nestabilizuojasi ir vėl turi tendenciją pradėti didėti.“
Tiesa, šiandien jau visi išmoko, kad pasaulio ekonomikoje nėra salų, kurios apsaugotų nuo globalinių tendencijų – niekas nepuoselėja iliuzijų, kad JAV ir ES ekonomikos yra autonomiškos ir viena kitos per daug neveikia.
Be to, dėl didelio biudžeto deficito ir augančios valstybės skolos, ekonomiką skatinančios fiskalinės politikos galimybės yra kur kas menkesnės nei prieš trejetą metų.
Tačiau G. Nausėda mato ir teigiamų ženklų. Štai verslo ciklui jautrūs ekonomikos sektoriai, kaip NT ar statybų, jau pasiekė dugną ir nebegali tapti naujos recesijos priežastimi. Taip pat namų ūkių įsiskolinimo lygis pastaraisiais metais sumažėjo: JAV nuo 135 proc. iki 119, o Lietuvoje tik nuo 63 proc. iki 61 procentų.
„Pagaliau centriniai bankai, skirtingai nei 2008 metais, žino geriau ką daryti ir yra labiau pasirengę reaguoti į neigiamas apraiškas“, – teigė analitikas.
