Lietuviško benzino kainai jau ilgą laiką nenusileidžiant žemiau keturių litų, į savo automobilių bakus mieliau pildavomės pigesnius – dažniausiai atvežtinius, baltarusiškus, degalus. Bent jau taip buvo iki tol, kol pačios Baltarusijos neištiko krizė.
Pajutę kartų ekonomikos krizės skonį, baltarusiai greitai susigriebė ir užsieniečiams ėmė degalus pardavinėti tik už užsienio valiutą. Galiausiai jie brango, o netrukus baltarusiškų degalų degalinėse nebebuvo galima įsigyti nei kada nori, nei kiek nori.
Valiuta mūsų neišgąsdinsi
Pastarosiomis dienomis šalies kaimynės vadovas prakalbo, kad Vyriausybė turėtų sumažinti naftos produktų kainas, tačiau kaip įvykiai klostysis toliau ir ar benzino kainos bus kaip anksčiau, galima tik spėlioti.
Žinant, kad ir lietuviai nevengia atsivežti gerokai pigesnių degalų iš Baltarusijos, tokios permainos mums turėtų būti palankios. Tačiau neatrodo, kad tautiečiai būtų pradėję pirkti daugiau benzino savose degalinėse.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia kol kas neturintis jokių duomenų, kiek ir ar tikrai dažniau mūsų šalies vairuotojai pastaruoju metu užsuka į Lietuvos nei į kaimynų degalines – tokia informacija esą suplaukia labai lėtai.
„Turime tik metų pradžios statistiką, o vėlesnių mėnesių dar nėra, – sako jis, – tad kol kas mūsų duomenys krizės Baltarusijoje nerodo.“ Tačiau jis prisipažįsta smarkiai abejojantis, kad tokie trukdžiai, kaip atsiskaitymas valiuta ar ilgesnės eilės, galėjo sumenkinti lietuvių norą įsigyti pigesnių degalų.
Ieško, kur pigiau
L. Vosyliaus teigimu, neseniai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys rodo, kad pagaliau pradėjo sutapti degalinių statistika ir valdiškų institucijų duomenys. Pasak jo, anksčiau taip nebuvo: valdiškų institucijų duomenys rodė, kad akcizo surenkama daugiau, nei kad degalinėse parduodama degalų. Tokią situaciją esą lėmė faktas, jog akcizas sumokamas avansu, o sumažėjus benzino pirkimui, jo tiek nebūdavo parduodama.
Pirmųjų dviejų šių metų mėnesių statistika – tik tokią asociacija turi – rodo, kad šalyje parduodama vis mažiau benzino.
„Situacija daugiau nei tragiška. Per pastaruosius trejetą metų benzino rinka susitraukė apie 60 procentų, o automobilių gatvėse tiek nesumažėjo. Vadinasi, žmonės ieško alternatyvių įsigijimo šaltinių“, – konstatuoja L. Vosylius.
Šalies degalinių duomenimis, šių metų sausį ir vasarį benzino parduota po 24 mln. litrų, o praėjusiųjų metų pirmus du mėnesius atitinkamai 30 ir 27 mln. litrų. Pasak asociacijos vadovo, esant tokiai padėčiai ne tik nerealu tikėtis konkuruoti su rusais ar baltarusiais, bet ir nebėra galimybių konkuruoti su latviais ir lenkais. L. Vosyliaus teigimu, žmonės, grįždami iš Latvijos, jau irgi nevengia įsigyti benzino – ten jis pigesnis kone 20 centų. „Kai kas sako: tai ne pinigai! Tačiau tai didesni pinigai“, – sako specialistas.
Tiesa, latviai planuoja akcizą kilstelėti. Tuomet lietuviams nebebūtų taip patrauklu benziną piltis už šiaurinės sienos. Tačiau liks galimybė atsivežti degalų iš rytinės kaimynės – Baltarusijos. Arba įsigyti šios šalies degalų iš nelegalių pardavėjų – tokių ir šiapus sienos netrūksta.
Vartų specifika
Akcizo sumažinimas iki minimumo dyzelinui, pasak L. Vosyliaus, davė teigiamų rezultatų – jo nuperkama daugiau nei praėjusiais metais. Pernai sausį ir vasarį šalies degalinės pardavė 53 ir 51 mln. litrų dyzelino, o šiemet atitinkamais mėnesiais – 60 ir 58 mln. litrų.
Vyriausybė yra numačiusi priemonių, kaip šiek tiek pažaboti pigesnių degalų įvežimą į Lietuvą iš Baltarusijos, tačiau degalinės nesitiki greitų rezultatų. L. Vosyliaus teigimu, valdžios institucijos pirmuosius rezultatus tikisi įvertinti rugpjūčio pradžioje. Pats Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas viliasi, kad važinėjimas pirmyn ir atgal su kanistrais bus bent kiek apribotas. Vis dėlto, L. Vosyliaus teigimu, numatytos priemonės vertinamos pesimistiškai, nes bus kontroliuojami lengvieji automobiliai. „Pasiekė gandai, kad kai kurios vežėjų kompanijos veža degalus į Lietuvą, – pasakojo L. Vosylius, – jos neužsiima krovinių gabenimu, o važiuoja kelis kartus per parą vien degalų įvežti.“
„Vienas pilnas standartinis bakas – jau dideli skaičiai, o jei tokių vilkikų turimas ne vienas, o dešimt“, – baiminosi, kad gandai gali pasitvirtinti, asociacijos vadovas. Jo manymu, kartais Europos Sąjungoje pamirštama, jog Lietuva įsprausta ne tik tarp Rytų ir Vakarų, bet ir tarp didžiulių akcizų skirtumų. „Esame vartai, ir tiems vartams reikėtų taikyti kitokias sąlygas“, – įsitikinęs L. Vosylius.
