„Strategija nėra apie atominė energetiką, ji yra apie atsinaujinančią energetiką (...) Branduolinė energetika joje įdėta kaip viena iš opcijų ir pasirinkimų. O tų pasirinkimų yra daugiau ir jie priklausys nuo to, kaip vystysis mūsų energetikos sektorius“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
„Pagrindinis motyvas dėl reaktorių yra tai, kiek tai sumažins bendras kainas gyventojams ir verslams. Kitas aspektas yra kiek tos technologijos kainuos. Ir ar atsiras įmonių, norinčių tai daryti. Nes valstybė nestatys tokių dalykų“, – pabrėžė jis.
Visgi, ministras pabrėžia, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria branduolinei energetikai, o jos pasitelkimas būtų padėjęs išvengti tam tikrų krizių pasekmių. Pasak jo, todėl buvo svarbu sprendimų priėmėjams ir verslui parodyti, kad tai yra variantas.
„Jeigu pasižiūrėsime į tyrimus, beveik 55 proc. gyventojų pritaria branduolinei energetikai. Ir vėlgi, jeigu žvilgtelėsime į krizinį laikotarpį, tai vien todėl, kad nepasistatėme branduolinės elektrinės, kurią turėjome pastatyti 2012 m., mes mokėjome aukštas kainas“, – aiškino jis.
„Aš matau paprastai. Ar tai daryti apsimoka ar neapsimoka, ar tai duoda energetinį saugumą mūsų sistemai ir ar pats dalykas saugus. Tai manau, kad sprendimų priėmėjai atsižvelgs į faktorius“, – pridūrė jis.
D. Kreivys paminėjo, kad branduoliniai reaktoriai užtikrina stabilų energijos tiekimą, kuris reikalingas kai kurių verslų vykdomai gamybai
„Turint lankstų branduolinį reaktorių galima į sistemą prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos. Be to nemažai pramonės reikia labai stabilaus elektros tiekimo, kur negali būti net mažiausių nuokrypių. Branduolinė energetika tai užtikrina“, – sakė D. Kreivys.
ELTA primena, kad naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.