„Šitiems parkams tai neturės jokios įtakos – nei pirmam, nei antram konkursui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Kreivys.
Pasak jo, ginčo galimybę sumažina abiejų šalių sprendimas nenaudoti šalia sienos teritorijos esančių naftos telkinių.
„Mes esame jau anksčiau bendravę su latviais dėl jūros vėjo vystymo. Dar kartą pasikartosiu, kad Lietuvai nusprendus niekaip neeksploatuoti naftos telkinių šioje teritorijoje, nes manome, kad tai nesuderinama su Lietuvos žaliuoju kursu, tokią pačią nuomonę girdime iš Latvijos, tai turbūt ginčo didesnio dėl to nėra“, – teigė energetikos ministras.
BNS kalbinti rinkos dalyviai nuogąstavo, kad kad be valstybės pagalbos numatomo plėtoti parko vystytojai rengdami ir derindami dokumentus gali patirti problemų dėl to, kad iki šiol neratifikuota jūros siena su Latvija.
Pirmojo vėjo parko, kurio aukcionas bus skelbiamas kovo 30 dieną, šiaurinė riba eina lygiagrečiai Lietuvos ir Latvijos jūros sienos – sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija. Pati parko teritorija nuo sienos su Latvija yra nutolusi apie 1 kilometrą.
Energetikos ministerijos Vyriausybei pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad dėl to pirmojo parko vystytojai turės atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas pernai gegužę Klaipėdoje teigė, kad Latvija neprieštarauja parko statybai netoli jos sienos Baltijos jūroje. Anot jo, projektas labai svarbus visoms Baltijos šalims, nes tokie parkai joms padėtų kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių.
D. Kreivys teigė, kad Lietuva ir Latvija ateityje Baltijos jūroje gali turėti bendrus vėjo parkus, taip pat bendradarbiauti įgyvendinant energetinės salos, kurioje iš jūrinės elektros būtų gaminamas vandenilis, projektą.
„Lietuva yra šalis, kuri turi didžiausią potencialą elektros energijos vartojime, ypač dekarbonizuojant visą pramonę – turiu omenyje tiek „Achemą“, tiek „Orlen“, tiek „Akmenės cementą“ – vandenilio vartojimas bus milžiniškas. Todėl elektros srautai bus reikalingi Lietuvai ir turbūt tas bendradarbiavimas, ypač jūros šelfe, (vyks – BNS) Lietuvai statant salą – per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą“, – teigė D. Kreivys.
Energetikos ministras anksčiau teigė, kad teigė, kad 2030–2040 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali atsirasti dar keturi jūriniai vėjo parkai, be to, Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis.
