Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai. Daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų, kurie ilgiau nei tris paras gyveno be elektros, kreipėsi į ESO, kad ši atlygintų patirtus nuostolius.
„Mes turime beveik 600 prašymų, kuriuos pateikė mūsų klientai, iš kurių beveik 70 proc. užpildė teisingai, pateikė visus reikiamus dokumentus, o su likusiais 30 proc., kurie galbūt kažkokio dokumento nepateikė arba pateikė netikslią informaciją, mes asmeniškai susisiekėme, prašom, kad jie patikslintų tuos duomenis“, – teigė ESO viešųjų ryšių projektų vadovas Justinas Petkus.
Su klientais susisiekia patys
Gyventojai turi įrodyti, kad patyrė žalą, pavyzdžiui, pateikti sugedusio maisto nuotraukas, pirkimo čekius, bankų sąskaitų išrašus. Panaši tvarka galioja ir kitoms išlaidoms: generatoriams, apgyvendinimo paslaugoms. Tokiais atvejais galima gauti iki 200-ų eurų.
„Mes kompensacijoms esame nusimatę iki 4 milijonų eurų“, – tikino J. Petkus.
Jei gyventojai nepildys prašymo, bet Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pripažins, kad vartotojui priklauso kompensacija, jam bus pervesta pinigų suma.
„Mes su visais tais klientais, kurie neturėjo elektros daugiau nei 72 valandas, susisieksime ir informuosime apie tolimesnę eigą, kaip jie gaus tą kompensaciją už nepatiektą elektros energiją“, – kalbėjo ESO viešųjų ryšių projektų vadovas.
Kompensacijų nori ne tik nukentėję gyventojai, bet ir miškų savininkai. Tiesa ne už jau patirtus, o būsimus nuostolius, mat ESO kartu su Energetikos ministerija nori platinti proskynas prie elektros tinklų, dėl ko tektų kirsti medžius.
„Medžių šalinimas šalia oro linijų, apsaugos zonose arba šalia apsaugos zonų. Tų medžių, kurie gali krisdami nutraukti oro linijas“, – paaiškino energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Latvijoje, kur proskynos platesnės, medžių padaryta žala po tos pačios audros buvo gerokai mažesnė.
„Latvių statistika rodo, kad tris kartus mažesnis buvo tos pačios audros poveikis“, – teigė ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Energetikai ruošiasi iškirsti apie 80 tūkst. hektarų miškų, platindami proskynas. Tai yra didžiulis kiekis“, – pabrėžė miško ir žemės savininkų atstovas Algis Gaižutis.
Lauks kompensacijų dėl iškirstos medienos
Lietuvos miškų savininkai aiškina, kad Latvijoje yra taikoma sistema, kai už kiekvieną dėl elektros tinklų saugumo pašalintą hektarą, miško savininkai gauna 15,5 tūkst. eurų. Jei ESO planuotų per metus iškirsti 8 tūkst. hektarų miško ir jis visas būtų privačių savininkų rankose, per metus miškų savininkams tektų išmokėti 124 mln. eurų.
Pasak miškininkų, tokia suma adekvati, nes iškirstoje žemėje nebegalės augti miškas, ir nors nukirsta mediena lieka savininkui, ji esą yra netinkama pardavimui.
„Tu negali tos medienos realizuoti, nes, kad realizuotum teisėtai, tu turi turėti kirtimo leidimo teisėtumą patvirtinantį dokumentą, kuriame numatyta kiekis, rūšis, apimtis, šito savininkas negauna. Dabar, kur tą medį dėti? Kertama bet kuriuo metu, kaip prie jo privažiuoti, kaip priimti?“ – retoriškai klausė A. Gaižutis.
„Mes turime ieškoti kompromiso, rasti tokį variantą, kad turėtumėme šalyje ir patikimą elektros energijos tiekimą, ir savininkų lūkesčiai būtų realizuoti“, – tvirtino ESO vadovas R. Radvila.
ESO jau dabar mato spragas, kurias galima taisyti.
„Ta mediena, kuri lieka po trasų valymo, paaiškėjo, kad ji bevertė ir jos negalima realizuoti, tai yra grynai administraciniai sprendimai, kurie gali būti sutvarkyti“, – pridėjo R. Radvila.
Kita priemonė, kuri sumažina elektros praradimo tikimybę – kabeliavimas, kai elektros linijos driekiasi po žeme.
„ESO 10 metų investicijų plane yra numatyta 40 proc. didesnės investavimo į kabelines linijas apimtys“, – pabrėžė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Energetikos ministerija viliasi, kad pokalbiai ilgai neužtruks ir Seimo rudens sesijoje pavyks pateikti reikalingas pataisas, kuriomis valdžia siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų nuo 3 iki 10 metrų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
