miškininkai

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Jeigu visa tai nebūtų nufilmuota mobiliajame telefone esančia vaizdo kamera, ko gero, ir patikėti būtų sunku. Neseniai kėdainietis miškininkas su dviem savo kolegomis miške sutiko draugišką šerną. Jaunas gyvūnas buvo labai smalsus ir tiesiog kaulijo iš žmonių maisto, o šiems išvažiuojant, dar kurį laiką bėgte vijosi visureigį. Iš pradžių miškininkai manė, jog žvėris pasiutęs, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis tiesiog pripratęs prie žmonių draugijos.

Valstybinių miškų urėdija primename, jog šiandien, gruodžio 19 d., 12.00-16.00 val. visoje Lietuvoje vyksiančią Valstybinių miškų urėdijos miškininkų organizuojamą nemokamų eglės šakų dalijimo akciją. Miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, o gyventojams puošiant namus, miškininkai kartu su Lietuvos policijos pareigūnais gruodžio 15 d. rengia akciją „Eglutė“. Šiais metais Alytaus, Marijampolės bei Šiaulių regionuose bus stabdomos transporto priemonės ir jų vairuotojams dovanojami Valstybinių miškų urėdijos išauginti kalėdiniai medeliai. Valstybinių miškų urėdijos pranešime spaudai primena, kad miškuose svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.

Ketvirtadienį Juodkrantės girininkijoje, netoli Smiltynės, kilo net 4 miško gaisrai – preliminariais duomenimis, visais atvejais įtariamas padegimas. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai prašo pajūrio poilsiautojų ypatingo dėmesio ir atsakingumo lankantis Kuršių nerijoje – vienoje miškingiausių šalies teritorijų, priskirtų aukščiausiam – 1-jam gaisrų rizikos laipsniui. Gaisrai Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Juodkrantės girininkijoje kilo apie 13-14 val.

Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Lietuvoje vyraujant sausrai, kuri vietomis siekia stichinį lygį, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.

Valstybinių miškų urėdijos organizuotoje akcijoje penktadienį iškelta daugiau nei 8 tūkst. inkilų įvairiems paukščiams. Inkilai kelti 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.  Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu miškininkai taip pat papasakojo apie inkilų gamybą, jų svarbą ir miškininko profesiją. Joje dalyvavo švietimo įstaigos, bendruomenės, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Lietuvos miestai ir miesteliai šiandien jau pakvipo artėjančiomis šventėmis, mat miestų aikštėse ar prie prekybos centrų miškininkai dalijo eglių ir pušų šakas. Iš viso tautiečiams išdalyta per šimtas tūkstančių kalėdinių puošmenų. Lygiai trečią popiet atsiveria mašinos, atvežusios šakas, durys ir eilėje kone pusvalandį lūkuriavę vilniečiai puola rinktis gražesnę. Kai kurie tautiečiai renkasi šakas ramiai, pakilia nuotaika. Mat šakų, kaip sako miškininkai, parinkta pagal kiekvieno skonį.

Gruodžio 20 d., 15.00-18.00 val. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis: miškininkai žmonėms išdalijo per šimtą tūkstančių eglių ir pušų šakų. Parsinešti į namus Kalėdų puošmenas skubėjo ir jaunimas, ir vyresni. Tiesa, kai kas grįžo ir su dovanomis: vienur miškininkai dalijo ne tik šakas bet ir gyvas eglutes, o kai kur žmonės gavo ir spanguolių uogienės. Kam eglišakį sutrumpinti, o kam gražesnę šakelę parinkti.

Miškininkai nuogąstauja dėl smarkiai išplitusio žievėgraužio tipografo: karšta vasara buvo itin palanki kenkėjui ir išžvalgius 113 tūkst. hektarų miškų židiniai aptikti net 70 tūkst. hektarų, pranešė Valstybinių miškų urėdija.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia prasidėjusią paraiškų rinkimų pradžią pagal 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Specialistai ir miškininkai sutaria, jog ši iniciatyva puikiai tarnauja puoselėjant šalies augmeniją bei stabdant klimato kaitą ir ragina pasinaugoti teikiamomis paramos galimybėmis.

Esant pliusinei ar vos kiek žemesnei nei 0 laipsnių oro temperatūrai, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai miškuose kaip ir kasmet panašiu laiku, aptinka retą reiškinį – ledo plaukus, cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį. Norintiems savo akimis išvysti ledo plaukus, girininkai pataria į mišką užsukti tuomet, kai oro temperatūra yra nukritusi kiek žemiau nulio, tačiau dar nėra sniego. Smulkūs ledo plaukeliai susiformuoja esant atitinkamai oro temperatūrai ir drėgmei.

Karantinas sužlugdė seną miškininkų tradiciją – kasmetinės eglišakių dalijimo gėlininkams ir daržininkams akcijos nebus. Miškininkai skėsčioja rankomis ir augalų mylėtojus artėjant žiemai ragina gėles ar krūmus pridengti šiaudais. O štai gamtininkai laikosi savo, jeigu spustelėtų didesnis šaltukas jokia alternatyva eglišakiams – nepadės. Tad augalai gali ir žūti.

Miškininkai lengviau atsikvėpė. Mat buvo iškilusi grėsmė Lietuvos miškams. Milžiniškus plotus pušų ir kitos augmenijos graužė drugys – verpikas vienuolis. Tūkstančiai hektarų Dzūkijoje ir pajūryje atrodė labai varganai. Specialistai neslėpė, kad miškus gali tekti iškirsti. To neprireikė ir tokia grėsmė esą atsitraukė. Kovo mėnesį Lazdijų rajone dideli plotai pušų atrodė labai varganai. Galima pamanyti, kad pušys apdegusios.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Lietuvos miškininkams didžiulį galvos skausmą kelia paprastas mažas drugelis. Vienos rūšies prisidaugino tiek daug, kad jie pradėjo naikinti miškus – ištisus tūkstančius hektarų. Drugelių lervos graužia pušų spyglius ir nugriaužia taip, kad ant medžio nebelieka nė vieno. Su miškininku Rimu Tumosa apžiūrime Lazdijų rajone valstybinės miškų urėdijos Veisiejų padalinio teritorijoje esantį mišką. Pušynas atrodo labai varganai. Daug pušaičių – visai be spyglių.

Ketvirtadienį miškininkai Lietuvoje nemokamai dalys eglių šakas ir kankorėžius namams prieš šventes papuošti. Šakos bus dovanojamos pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, didžiųjų prekybos centrų aikštelėse, kitose vietose – iš viso apie 120 vietų nuo 12 val. iki 19 val., pranešė Aplinkos ministerija.

Trečiadienį nuo 13 val. miškų urėdijos gyventojams dalins eglių šakas. Miestų ir miestelių aukštėse, prie parduotuvių ir kitose vietose šakos gyventojams bus dalinamos jau 11 metus. Kaip pranešė Generalinė miškų urėdija, kiekvienais metais į šakų dalinimo vietas suplūsta tūkstančiai žmonių. „Akcija ypač džiaugiasi senjorai ir mažiau uždirbantys žmonės.

Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo viena konsultacijų bendrovė „Civitta“. Šios bendrovės teisininkai laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą teisiniu, vadybiniu bei viešojo administravimo požiūriais įvertinti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos.

Skaidrumo ir derybų dėl valstybinių miškų reformos siekianti Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija birželio 30-ąją skelbia įspėjamąjį streiką, pranešė pirmininkė Inga Ruginienė. Įspėjamojo streiko metu bus stabdoma medienos gamyba ir pardavimas, o urėdijos atliks tik būtiniausias funkcijas. Apie streiko pradžią Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija jau informavo aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir generalinį miškų urėdą Rimantą Prūsaitį.

  Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinko apie 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų.   Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.

Seime bandant suvienodinti įstatymų normas, nustatančias, kada pareigūnai gali naudoti prievartą bei šaunamąjį ginklą, parlamentarams kilo abejonių, kam miškininkams išvis reikalingi ginklai. Vyriausybė yra pateikusi pataisas, kuriomis Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų normas norima suderinti su Policijos ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų nuostatomis.

Šalies miškininkai teigia norį permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo ir neeiliniame suvažiavime šeštadienį Lietuvos miškininkų sąjungos nutarė rezoliucija kreiptis į šalies politikos lyderius ir jiems priminti savo siekius. „Mes esame Lietuvos valstybės pareigūnai, paskirti rūpintis Lietuvos valstybės miškais. Aukščiausių valstybės pareigūnų buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų ir geresnio gyvenimo.

Net šimtą penkiasdešimt tūkstančių – tiek vakar Lietuvos miškų urėdijų darbuotojai išdalino kvepiančių eglės šakų šalies žmonėms. Pasipuošti namus nekantraujantys žmonės miškininkų laukė jau nuo ryto, o visos iki vienos gražuolės šakos buvo išdalintos vos per kelias valandas. „Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ prieš septynerius metus prasidėjo didžiuosiuose miestuose.

Tvyrant karštiems orams ir trūkstant lietaus, daugelyje Lietuvos miškų yra padidėjęs gaisrų pavojus. Pasak specialistų, miškuose vyrauja 4-tos klasės miškų gaisringumas ir šios teritorijos plečiasi. Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis sako, kad šiomis dienomis miškuose budi miškininkai, o poilsiautojai turi būti budrūs.

Valstybinių miškų miškininkai Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse ketvirtadienį nuo 13 val. dovanos eglių šakas. Taip jie kviečia saugoti gamtą ir namuose puošti ne nukirstą eglutę, o tik jos šaką. Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengiama jau penktus metus. Per ją išdalijama daugiau nei 100 tūkst. eglių šakų, rašoma Generalinės miškų urėdijos pranešime. „Šia akcija skatiname saugoti gamtą ir norime prisidėti prie žmonių džiaugsmo sutinkant šv. Kalėdas.

Miškininkai įžvelgia gausybę landų, trukdančių sėkmingai biokuro biržos veiklai. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga "Lietuvos rytui" sakė, kad, jo nuomone, sėkmingai biokuro biržos veiklai šiuo metu nepasirengta, nesuderinti visi teisės aktai, todėl gali susidaryti nenumatytų situacijų. Jis įžvelgė pavojų, kad į biokuro biržą gali įsisukti tarpininkai, kurie biokurą išvežtų į užsienį.

Kapines prižiūrinčios įmonės teigia jau pasiruošusios gyventojų antplūdžiui per Vėlines, o miškininkams laikas iki lapkričio 1-osios – pats darbymetis. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo Edmundo Kovalčiko, miškuose jau sustiprintas girininkų budėjimas, mat žmonės traukia į jaunuolynus ir lupa medelius, laužo jų šakeles puokščių gamybai. Medžiui tai reiškia pražūtį, ir primenama, kad žmonės, darantys tokius nusikaltimus, baudžiami pagal įstatymą.

Nemažų nuostolių  Lietuvos miškams padarė praėjusį savaitgalį siautusi vėtra. Skaičiuojama, kad vien valstybiniuose miškuose teks sutvarkyti 200 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, itin daug jų Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Anykščių urėdijose. Skirtingai nei prieš dvejus metus, kai škvalas buvo išklojęs dalį Dzūkijos miškų, šį kartą labiausiai nukentėjo Vidurio Lietuvos miškai. Daugiausia išrauta, išlaužyta pavienių medžių prie kelių ir elektros linijų.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Skai­ty­to­jai „Šiau­lių kraš­tui“ pra­ne­šė, kad Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke vie­nas po ki­to ker­ta­mi nyks­tan­tys ka­da­giai. Miš­ki­nin­kai gra­si­na bau­do­mis, bet kol kas dar nė vie­no kir­tė­jo už ran­kos ne­nut­vė­rė. Lie­tu­vių nuo se­no ver­ti­na­mi ka­da­giai po kiek­vie­nų Ve­ly­kų vis la­biau nyks­ta. Šiau­lių kraš­te re­tą krū­mą nai­ki­na ir la­ši­nių rū­ky­to­jai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą Panevėžio miškų urėdijoje. Vakar Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos išplatintame pranešime rašoma, kad pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo valstybinėje įmonėje Panevėžio miškų urėdijoje.

Metai vėl baigia sukti didįjį dvylikos mėnesių ratą ir atveria duris didžiosioms šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Šių švenčių spindesys ir jaukumas neįsivaizduojamas be papuoštos mišku kvepiančios eglutės ar eglės šakos. Šimtus tūkstančių eglučių kalėdinėms šventėms kasmet išaugina miškininkai, deja, ne kiekvienas gali ją įsigyti, be to, daugeliui nėra ir būtina – pakanka vis plačiau populiarėjančios ir tausojančios gamtą eglės šakos.

Vieni rudenį skaičiuoja viščiukus, o miškininkai – įveisto miško plotus, perdirbti paruoštos medienos kiekius, valstybei sumokėtus mokesčius. Šalčininkų miškų urėdiją teritorijos dydžiu galima priskirti prie vidutinių, tačiau ji – viena miškingiausių urėdijų Lietuvoje. Vien garsioji Rūdininkų giria ko verta. Svarbu ne tautybė Ypatinga ši miškų urėdija dar ir tuo, kad yra kaimyninės Baltarusijos pasienyje.

Šiemet Aukštaitijos miškuose užderėjo kai niekada gausus ąžuolo gilių derlius. Miškininkai skuba jas rinkti, nes padaugėjo norinčiųjų įveisti miškus. Išaugo ir ąžuolo sodinukų paklausa. Gilių derlius miškuose toks gausus, kad net medžiotojai skundžiasi negalintys taip jas mėgstančių šernų išvilioti į laukus. Užtat miškininkai skuba giles rinkti ir pasodinti iki pirmųjų šalnų, nes palaikius ilgiau sudygtų.

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų. Skelbia pavojų Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų.

Mūsų šalyje gero tono ženklas yra aimanuoti, skųstis gyvenimu ir keiksnoti viską Lietuvoje. Aimanuoja visi: policininkai ir profesoriai, šiukšlių rinkėjai ir europarlamentarai, socialinių išmokų išlaikytiniai ir gaunantieji dividendus už akcijų paketus... Kiek tas visuotinis aimanavimas rodo iš tiesų tokį jau katastrofišką būvį, tai kitas klausimas. Bet ligą, sako, galima įsikalbėti.

Nors Šiaulių apskrities urėdijų miškuose sunku surasti bent kiek didesnių gerai augančių ąžuolo medynų, miškininkai privalo kasmet įveisti jų beveik 200 hektarų plote. Kad ši prievolė keltų mažiau abejonių, teigiama, jog Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių urėdijų plotuose ąžuolynams auginti tinka net pusė visų miško žemių, kitose urėdijose ąžuolynų, esą, galėtų būti po 3— 7 tūkstančius hektarų. Specialistai teigia, kad, esant dabartinėms ąžuolo medienos kainoms, jį auginti yra nuostolinga.

Artėjant gražiausioms metų šventėms skubama įžiebti šventines girliandas, nupirkti artimiesiems dovanų, o namus papuošti Kalėdų eglutėmis. Deja, nemažai žaliaskarių būna vogtos. Eglutės raudonskarės Miškininkai visuomet Kalėdų laukia su nerimu, nes puikiai žino, jog miškuose ir parkuose po didžiųjų metų švenčių vietoj gražiausių eglučių liks tik kelmai. Užkirsti kelią vagystėms miškininkai stengiasi prasimanydami įvairiausių akcijų.

Šventiniu laikotarpiu daugėja eglučių vagysčių. Miškininkai įspėja apie administracinę atsakomybę eglučių vagims, taip pat siūlo puoštis šakomis ir priduria, kad nukirsta eglutė žūva per keletą dienų. Kol kas nėra duomenų apie šiemet fiksuotus nelegalius eglučių kirtimus, tačiau, tiek valdiškų miškų savininkai, tiek privatūs šeimininkai kasmet praneša apie eglučių vagystes – kartais medeliai kertami net namų kiemuose.

Miškininkai prognozuoja, kad prasidėjusi žiema bus šalta, nes miško žvėrys prikaupė daug riebalų, užsiaugino storesnius kailinius ir tapo tingesni. Šaltukas didiesiems apuokams – nė motais. Storas plunksnų apdaras juos saugo tarsi šilčiausias drabužis. Sočiai palesę jie nesuka galvos dėl žiemiškų orų. Ne ką prasčiau jaučiasi ir medžiuose įsitaisiusios lūšys. Anot miškininkų, jų apetitas pastaraisiais mėnesiais tiesiog žvėriškas, todėl miško katės ganėtinai priaugo svorio.

Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų. Gaisras miške gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkštėlės.

Šiaulių rajono apylinkės teismas VĮ "Kuršėnų miškų urėdija" urėdą A. J. K. pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, poveikio liudytojui ir dokumentų klastojimo.