Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad Lietuvoje ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų proporcijos, kam kiek atitenka pinigų nuo galutinės maisto produktų kainos, pasiskirsto neteisingai.
„Tai rodo, kad maisto grandinėje kažkas yra negerai. Ūkininkai labiausiai nepatenkinti šia situacija. Tačiau Lietuvos valdžia nemato reikalo kištis ir kažkaip griežčiau reguliuoti ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų santykių. Tačiau tai jau daro Prancūzija, Ispanija ar Portugalija“, – komentavo R. Juknevičius.
Tačiau, anot jo, normalu, kad Lietuvos perdirbėjai užsienyje savo produkciją parduoda pigiau nei Lietuvoje.
„Taip veikia rinka. Tačiau už ten gautą mažesnį pelną turi susimokėti Lietuvos pirkėjai. Negaudami pakankamų pajamų iš užsienio rinkų, perdirbėjai bando atsigriebti vietinėje rinkoje“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.
Jis teigė suprantantis, kad perdirbėjams reikia įsitvirtinti naujoje rinkoje, todėl jie ten ir siūlo mažesnes kainas.
„Todėl trumpalaikės nuolaidos būtų pateisinamos ir suprantamos. Tačiau svetur gyvenantys lietuviai pastebi, kad lietuviški produktai užsienyje visą laiką parduodami pigiau“, – sakė R. Juknevičius.
Siekia pirkėjų lojalumo
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi tikino, kad Lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti eksporto rinkose, todėl užsienyje savo produkciją pardavinėja pigiau nei Lietuvoje.
„Juk užsienio šalyse lietuvių produktai nėra žinomi, todėl norint, kad juos pirkėjai įsimintų ir pamėgtų, tenka pardavinėti su minimalia marža ar netgi nuostolingai.
Lietuvos rinkoje mūsų gamintojų produktai yra gerai žinomi ir vertinami, o eksporto rinkose pirkėjai nėra įpratę jų pirkti. Ir nepaisant to, kad mūsų produktai yra kokybiški ir geri, pirkėjai užsienyje jų nežino. Todėl gamintojai norėdami įsitvirtinti konkurencingoje rinkoje tam tikrą laikotarpį sumažina savo produktų kainas“, – komentavo ekonomistas.
Taip pat gamintojai Lietuvoje brangiau pardavinėdami savo produkciją motyvuoja tuo, kad mes uždirbame daugiau, todėl ir galime mokėti brangiau.
Tačiau, anot ekonomisto, tai nėra svari priežastis kelti maisto produktų kainas.
„Atlyginimų aspektas yra svarbus kalbant apie gamybos kaštus. Nesvarbu, kokioje šalyje gamintojas parduoda savo produktus, jis turi atsižvelgti į Lietuvoje esančius darbo kaštus, nes jie gaminami Lietuvoje ir mokami lietuviški atlyginimai.
O į perkamąją galią gamintojai irgi atsižvelgia, bet tai nėra pagrindinis aspektas. Juk Skandinavijoje perkamoji galia didelė, tačiau ten gamintojai savo produktų brangiau nepardavinėja, jeigu jie pirkėjams yra nežinomi. Pirmiausia reikia užsitikrinti pirkėjų lojalumą, o tai greičiausiai galima padaryti, sumažinus kainą“, – sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, apskritai maisto produktai yra parduodami vietinėje arba kaimyninėse rinkose, nes greitai genda.
„O pirkėjai vertina vietinių gamintojų produktus, nes juos geriau žino ir pasitiki“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Pasak jo, kitais metais Lietuvoje maisto produktų infliacija toliau lėtės.
„Galime matyti ir kainų kritimą, nes energetikos kainos yra žemos, o pavasarį jos gali dar labiau kristi. Vartojimas Lietuvoje sumažėjo, todėl tai paskatins gamintojus normalizuoti maisto kainas, kad žmonės daugiau pirktų.
Tačiau gali kilti ir rizikų, daugiausiai dėl geopolitinės situacijos. Maisto kainos yra jautrios naftos ir trąšų kainoms. O jos priklauso nuo geopolitinės situacijos, kurią sunku prognozuoti“, – komentavo A. Izgorodinas.
Lietuviai nevertina vietinės produkcijos?
Tuo metu Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius tikino nepastebėjęs, kad Lietuvos gamintojų produkcija svetur būtų pigesnė.
„Dažniausiai kaip tik išvežame mėsą, kuri užsienyje yra brangesnė, pavyzdžiui, jautiena. Tuo metu Lietuvoje neturime jautienos vartojimo tradicijų, todėl ši mėsa pas mus nėra vertinama“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasak E. Mackevičiaus, kitais metais mėsos produktų kainos bus stabilios.
„Tačiau kiekvienos įmonės situacija yra skirtinga. Kitais metais bus įvestas naujas akcizas suskystintoms dujoms. Taigi įmonės, kurios naudoja šias dujas, didės gamybos kaštai.
Taip pat pamažu auga darbuotojų atlyginimai. Jeigu įmonės jų nedidintų, tiesiog nerastų darbuotojų. Bedarbių daug, tačiau ne visi jie gali dirbti kvalifikuotus darbus“, – komentavo asociacijos vadovas.
Nu ir ką tamsta norite pasakyti, kai visi mato ir jaučia, kad lietuviškos verslumo dvasios godumas žengia koja kojon su putinistano oligarchine kleptočiastuškine "ikanomine" logika. Kada mūsų verslas pradės būti vakarietiškas, o ne postsovneoloberalistaniškas.
