gamintojai

Išvykę gyventi ar atostogauti svetur lietuviai lygina maisto produktų kainas ir stebisi, kad kitose šalyse lietuviška produkcija pigesnė. Anot ekonomistų, lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti rinkose, todėl užsieniečiams ir taiko nuolaidas. O ūkininkai tikina, kad už nuolaidas svetur tenka susimokėti Lietuvos pirkėjams.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,5 procento. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (13,5 proc.) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc.

Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą nuo pernai gruodžio iki šių metų rugpjūčio pabaigos sumokėjo 11,708 mln. eurų perteklinių pajamų, rodo už šių lėšų administravimą atsakingos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ rugpjūčio 31 dienos ataskaita. Atskaičius 50,6 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, sumokėta suma siekia 11,657 mln. eurų. Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ neskelbia.

Vokietijos automobilių rinkoje liepą tęsėsi atsigavimas, kurį skatino, be kita ko, spartus elektromobilių pardavimų augimas ir tolesnis sutrikimų tiekimo grandinėse mažėjimas, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausiame Europos ūkyje praėjusį mėnesį buvo užregistruota iš viso 243,277 tūkst. naujų automobilių – 18,1 proc. daugiau negu metais anksčiau, pranešė federalinė transporto tarnyba KBA.

Latvijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta penktą mėnesį iš eilės, o jo metinis augimas sulėtėjo iki mažiausio nuo 2021-ųjų kovo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Latvijos gamintojai produkcijos kainas sumažino 1,2 proc., iš jų vietos rinkai – 1,6 proc., užsienio – 0,8 proc. (užsakovams euro zonos valstybėse – 0,8 proc., kitose šalyse – 0,7 proc.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Gaminančių vartotojų skaičius pernai padidėjo 2,3 karto iki 32,9 tūkst., o nutolusių gaminančių vartotojų – du kartus iki 9,5 tūkst., pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendras visų gaminančių vartotojų skaičius 2022 metų pabaigoje siekė 42,4 tūkst., o bendra suminė jų galia siekia 451,5 megavato (MW), iš jų gaminančių – 382 MW, nutolusių – 69,5 MW.

Per 11 šių metų mėnesių pasaulyje išlydyta 1,691 mlrd. tonų plieno – 3,7 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka 98 proc. plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 1,4 proc. iki 935,1 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sunyko 10,1 proc. iki 127,4 mln.

Baldų gamybos įmonių plėtrą stabdo karo pasekmės Ukrainoje, pabrangusios žaliavos ir elektra bei darbuotojų trūkumas, teigia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. „Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius“, – pranešime sakė biuro strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

„Airbus“ akcijos ketvirtadienį pigo, Europos orlaivių gamintojai paskelbus pablogintas prognozes, susijusias su mažesnio skaičiaus orlaivių pristatymu užsakovams šiais metais. „Airbus“ akcijos Paryžiaus CAC 40 indekse smuko daugiau nei 5 proc.

Švedijos teismas trečiadienį atmetė Kinijos technologijų įmonės „Huawei“ skundą dėl vyriausybės sprendimo uždrausti naudoti gamintojos tinklo įrangą diegiant 5G mobiliojo ryšio infrastruktūrą šalyje.

Švedijos nacionalinė prekybos taryba uždraudė tiekti į Rusiją pakuočių gamintojos  „Tetra Pak“ produkciją, pranešė Švedijos leidinys „Dagens Nyheter“. Prieš dvi savaites bendrovė „Tetra Pak“ kreipėsi į Švedijos valdžios institucijas su prašymu leisti eksportuoti į Rusiją „dėl humanitarinių priežasčių“, nepaisant ES sankcijų.

Vienas iš Lietuvos bankų įšaldė milijonines Kremliui artimos trąšų gamintojos „PhosAgro Baltic“ lėšas Lietuvoje, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. „FNTT buvo informuota, kad finansų įstaiga sustabdė UAB „PhosAgro Baltic“ disponavimą sąskaitomis ir įšaldė lėšas, kurių suma siekia virš 2,9 mln. eurų. Sprendimas priimtas kovo 10 dieną“, – centrą informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė. Be 2,9 mln.

Šią savaitę Lietuva sulaukė vakcinų siuntos iš vieno gamintojo. „BioNTech ir Pfizer“ penktadienį pristatė 138060 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Naujos vakcinų siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos. Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Jonavos baldų gamybos ir prekybos bendrovė „Balda“ ketina atleisti  daugiau nei trečdalį darbuotojų.  Apie 29 darbuotojų atleidimą įmonė informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 74 žmonės.     „Numatomų atleidimų priežastis – dėl darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų funkcijos darbdaviui tapo perteklinės“, – BNS pranešė tarnyba.  Registrų centro finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai įmonės apyvarta augo 20 proc. iki 3,8 mln.

Nuo 2022-ųjų Lietuvoje galėtų atsidaryti mažos privačios natūralios fermentacijos sidro gamyklėlės, savo reikmėms gaminančios iki 10 tūkst. litrų šio gėrimo. Jų, kaip ir smulkiųjų alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojų, siūloma nereikalauti turėti tyrimų laboratoriją.  Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime registravo 13 parlamentarų, priklausančių valdantiesiems.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad su vadovybe pavyko pasiekti kompromisą dėl atlyginimo į prastovas išleidžiamiems darbuotojams. Pasak Birutės Daškevičienės, Darbo kodeksas numato, kad tokiems žmonėms turi būti mokamas 40 proc. atlyginimo vidurkis, tačiau galimi įvairūs jo apskaičiavimo variantai.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 8,5 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 15,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 11,5 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos per metus didėjo 9,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,1 procento.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė pradedanti automobilių „prenumeratos“ paslaugą Vokietijoje. „AutoAbo“ vadinama paslauga vairuotojams pasiūlys mėnesinę modelių ID.3 ir ID.4 nuomą, pranešė bendrovė. „Volkswagen“ yra pasirengusi plėsti savo mobilumo paslaugų padalinį ir tikisi, kad iki 2030 metų apie 20 proc. pajamų gaus iš mobilumo paslaugų, įskaitant automobilių prenumeratos paslaugas.

Aliuminio kainos dėl pasiūlą rinkoje ribojančių tiekimo sutrikimų priartėjo prie aukščiausių per daugiau kaip trejus metus lygių. Nuo metų pradžios aliuminis pabrango 32 proc. ir tai lėmė pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuris, kaip manoma, turėtų skatinti vartotojus pirkti įvairias prekes, kurių gamyboje naudojamas ir šis metalas. Aliuminio kaina Londono metalų biržoje (LME) trečiadienį paaugo 0,5 proc. iki 2,629 tūkst.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliausiai – Latvijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai balandžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 10,7 proc., Latvijos – 5,1 proc., Estijos – 6,8 procento. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 0,4 proc.

Siekiant žiedinė ekonomikos tikslų siūloma nustatyti ambicingesnes pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, praneša Aplinkos ministerija.  Ji siūlo, kad gamintojai ir importuotojai šiemet sutvarkytų ne mažiau kaip 80 proc., o kitais ir vėlesniais metais – bent 85 proc. savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų. Pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms – tai į šalį įsivežtų ar čia pagamintų supakuotų gaminių išpakavimas, šiuos gaminius panaudojant savo vykdomoje veikloje.

Rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ gamintojai antradienį pareikalavo iš ES vaistų agentūros atsiprašyti, vienai aukšto rango pareigūnei perspėjus bloko valstybes nares neskubėti patvirtinti šio preparato ir pareiškus, kad skubotas leidimas jį platinti yra tarsi „rusiška ruletė“. Kelios ES šalys jau pradėjo platinti „Sputnik V“ nelaukdamos Briuselio patvirtinimo, o tokį jų sprendimą pirmadienį sukritikavo Europos vaistų agentūros (EVA) valdybos pirmininkė Christa Wirthumer-Hoche.

Seimui nespėjus iki liepos 1 dienos priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, gamintojai ir perdirbėjai dėl to pokyčių nepajus, tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, nespėjus iš naujo priimti įstatymo, pieno supirkimo tvarkos kontrolė išlieka.  „Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.

Į Lietuvą importuojama lenkiška produkcija tautiečius vis dar vilioja žemomis kainomis. Ne išimtis ir mėsos gaminiai, kurie užima vis didesnę procentinę dalį prekybos tinkluose. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau spėjo užfiksuoti ne vieną pažeidimą – iš Lenkijos atvežamuose paukštienos gaminiuose aptikta žarnyno infekcinę ligą sukeliančių bakterijų.

Nagrinėdami kartelį tarp 26-ių vairavimo mokyklų ir jų asociacijos, ekspertai užfiksavo, kad verslo atstovai tardavosi didinti paslaugų kainas bendruose susirinkimuose, praneša Konkurencijos taryba.

Gamintojai Jungtinėse Valstijose nerimauja dėl prezidento Donaldo Trumpo prekybos politikos, kurią kaltina dėl aukštesnių kainų ir tiekimo sutrikimų, teigiama JAV Federalinio rezervo sistemos (FSR) trečiadienį paskelbtoje apklausoje. Šiuo metu muitų įtaka kainoms, kurias už prekes sumoka vartotojai, galima vertinti „nuo menkos iki vidutiniškos“, teigiama FSR apklausoje, tačiau ši įtaka kai kuriuose sektoriuose artimiausiu metu gali padidėti.

Dėl importo muitų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nustatė dėl JAV įvestų plieno ir aliuminio importo muitų, „Harley-Davidson“ motociklai ES šalyse pabrangs vidutiniškai 2,2 tūkst. JAV dolerių. Tačiau „Harley-Davidson“ tvirtina, jog nedidins didmeninių ir rekomenduojamų mažmeninių savo motociklų kainų, kad kompensuotų naujuosius muitus. Vietoj to įmonė bus priversta dalį Europos šalims skirtų motociklų gamybos iš JAV perkelti į užsienį.

 Lietuva turi ginti savo trąšų gamintojus, todėl nustačius, kad į šalį importuojamos trąšos apeinant Europos Sąjungos (ES) taikomus antidempingo muitus, turi būti imtasi priemonių vidaus rinkai apginti, teigia premjeras. „Jeigu maišant trąšas yra apeinami dempingą reguliuojantys įstatymai, tai vienareikšmiškai tai reikia keisti.

Į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties ženklo maisto produktų skirtumus lemia prekybininkų ir vartotojų reikalavimai, teigia buvęs Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) vadovas. Jonas Milius, 2016 metų rugsėjį atleistas iš tarnybos vadovo posto, Seimo tyrimo komisijai tvirtino, kad jo vadovaujama tarnyba neatitiko faktų, kad į šalį įvežti maisto produktai būtų neatitikę Lietuvos kokybės reikalavimų.

Lietuvos gamintojai teigia susiduriantys su daugybe iššūkių, vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis bei kiti iššūkiai ir lemia, kad reikia keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų norų, nors tai ir lemtų didesnes kainas. Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Per metus sviestas pabrango trečdaliu. Žmonės piktinasi, kad anksčiau įprastas maisto produktas jau tampa prabanga. Tačiau sviesto gamintojai tikina nieko negalį padaryti, mat didelės paklausos sviesto kaina auga visame pasaulyje. O mitybos specialistai sako, kad sviesto brangumas gali išeiti ir į naudą, mat prie sviesto pripratę lietuviai jo vartodavo tikrai per daug. Taip storai tepamas sviestas ant duonos jau tampa prabanga. Sviesto kaina nepaliaujamai kyla aukštyn.

Į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl“ paaštrino konkurenciją ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir tarp pačių gamintojų. Pasak jų, pažadai atverti ne tik savas parduotuves, bet ir užsienio rinkas lietuviškiems produktams, liko tik pažadais. Tuo tarpu „Lidl“ tikina, kad lietuviškų gaminių jų parduotuvėse daugėja.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Laikai, kai aukštosios mados podiumu žingsniuodavo perkarusios manekenės, pamažu traukiasi, užleisdami vietą sveikesnio kūno sampratai. Ko gero, nieko jau nebestebina ir „plius dydžio“ modeliai, vis labiau užkariaujantys mados pasaulį. Štai modelis Ashley Graham tapo pirmuoju „plius dydžio“ modeliu, papuošusiu legendinio mados žurnalo „Vogue“ viršelį.

Kritus pieno supirkimo kainoms ir gamintojų pajamoms, Žemės ūkio ministerija gegužės pradžioje pradės mokėti 18 mln. eurų ūkininkams už jų laikomas karves. 18 mln. eurų parama bus pradėta mokėti gegužės 5 dieną - gamintojai gaus 78,23 eurus už pieninę karvę, o kooperatyvo nariai - 10 proc. daugiau - 86,05 euro, pranešė ministerija. Paramą gaus tik registruoti ūkininkai, kurie nuo 2015 metų gruodžio iki šių metų sausio-vasario pardavinėjo žaliavinį pieną.

Elektra šiandien gali būti gaminama iš įvairiausių šaltinių, o alternatyvų paieškose pasireiškia vis naujesni proveržiai. Tačiau nuo pat visuotinės pasaulio elektrifikacijos vienas dalykas bemaž nepakito - viename laido gale yra didelė elektros jėgainė, o kitame – vartotojas. Elektros mainai Vis dėlto saulės ir vėjo jėgainės ant privačių namų šiandien keičia ne tik požiūrį į darnią energetiką, bet ir besikeičiantį santykį tarp vartotojo ir tiekėjo.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Pieno produktų gamintojus šią savaitę pasiekė džiugi žinia iš tolimosios Čilės – jų įmonėms suteiktas oficialus leidimas į šią šalį eksportuoti savo produkciją. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie tai informavo Europos Komisijos Sveikatos ir maisto generalinio direktorato atstovė Lotynų Amerikos reikalams Briuselyje.

Nei šalies valdžia, nei Briuselis, į kurį kreipėsi pieno gamintojai, neturi aiškių receptų, kaip padėti išgydyti negaluojančią Lietuvos pieno rinką. Vida Tavorienė   Įtakingiausia Europos Sąjungos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų interesus ginanti organizacija „Copa–Cogeca“ stebisi lietuviškais pieno rinkos ypatumais. Šios organizacijos atstovai ragina Europos Komisiją atkreipti dėmesį į įtemptą padėtį Lietuvos pieno rinkoje.

Giedrė Sankauskaitė Atvažiavus į svečią šalį visada norisi pažinti jos skonį, kvapą, istoriją. Pajutę kultūrinę dvasią geriau pajuntame ir pačią šalį. Lietuvoje šią paletę pristato „LTaste“, arba „Lietuviškas skonis“. Viena iš įmonės įkūrėjų Jūratė Miliūtė leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė, kad dažnai „LTaste“ klientams nėra aiški bendrovės koncepcija. „Kadangi pavadinimas „Lietuviškas skonis“, klientai tikisi atėję pavalgyti cepelinų“, – sakė moteris.

Septynių įmonių įsteigta Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacija (EPA) pradeda veiklą. Atsižvelgdama į informacijos trūkumą apie ekologiškumą ir jo standarto plėtros poreikį Lietuvoje, asociacija sieks skleisti informaciją apie ekologiško produkto pridėtinę vertę visuomenei, prisidėti prie teisinių ekologinių produktų gamybos ir prekybos pagrindų tobulinimo bei įtvirtinti ir išplėtoti ekologiško ūkininkavimo, gamybos, prekybos ir vartojimo tradiciją Lietuvoje.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Vilius Petkauskas / Ekonomika.lt Daugelis mūsų, paprašyti įvardyti nors vieną legendinį mobilųjį telefoną nedvejoję lepteltume „Nokia 3310”. Tačiau telefonų gamintojo vadovų tokie žodžiai tikrai neguodžia – buvusi mobiliųjų telefonų legenda nespėjo į išmaniųjų prietaisų traukinį ir yra priversta stebėti devynmylius konkurentų „Apple“ ir „Samsung“ pelno šuolius. Šiandien į „Microsoft“ glėbį puolusi suomių kompanija, turinti daugiau darbuotojų nei, pavyzdžiui, Kėdainių miestas – 32 tūkst.

Daugelis gėjų barų Šiaurės Amerikoje liovėsi pardavinėti garsiąją degtinę „Stoličnaja“, protestuodami prieš homoseksualų padėtį Rusijoje, tačiau Latvijoje šio gėrimo gamintojai kartu su pagrindine šios šalies gėjų teisių organizacija tvirtina, kad šio boikoto taikinys yra klaidingas. Nors „Stoličnaja“ yra istorinis Rusijos prekinis ženklas, o kai kurios šios degtinės sudedamosios dalys vežamos iš Rusijos, beveik visa Vakarų šalyse platinama šios rūšies degtinė yra pagaminta Latvijoje.