Negali turėti to, ko pats nenori. Taip jau šiam pasaulyje yra. Daugybė žmonių, galvodami ar kalbėdami apie pinigus, jaučiasi nejaukiai, jiems pinigai – nepažinta ir niekaip nepaklūstanti gyvenimo sritis. Verslininkai daro apklausas bandydami išsiaiškinti, kodėl žmonių požiūris į verslą ir verslininkus yra neigiamas. Keletą to priežasčių panagrinėsime ir mes.
Nenorime pripažinti savo silpnumo
Pinigai suteikia galios. Tai galimybė naudotis kitų žmonių resursais ir daryti įtaką kitiems žmonėms. Lygiai taip pat, norėdami uždirbti pinigų, turime būti (tapti) stiprūs. Jei vengiate pinigų, vengiate galios. Reikia savęs klausti, kodėl aš nenoriu tapti stipresniu? Galbūt esate įsitikinęs, jog visi turi būti lygūs, ir pinigai iškreipia šią, taip trokštamą, lygybę, todėl nenorite būti stiprus. Galbūt jums atrodo, kad reikia kitiems nusileisti, nes taip elgtis mokė mama ar Bažnyčia. Juk siekdami daugiau uždirbti, turėsime konkuruoti su kitais, bet to daryti aš nenoriu, nes reikia nusileisti kitiems ir t. t. Tokie įsitikinimai verčia mus būti silpnais ir pasyviais.
Kartais žmonių silpnumas ir pasyvumas – jų gyvenimo būdas, kurį šie pateisina savo vertybėmis, dvasingumu. Intelektualiai juk tokį elgesį lengva pateisinti, tačiau taip pat intelektualiai turėtume suprasti, jog kartais žmogus tiesiog nežino, kad gebėjimas už save kovoti, nevengti iššūkių taip pat svarbus. Tik turėdamas galią keisti savo gyvenimą, žmogus pajus gyvenimo pilnatvę. Tol, kol žmogus tvirtai nepasitiki savimi, neturi kovotojo charakterio, jis jaučia nuolatinį nepasitenkinimą. Nebūtina kovotojo charakterio demonstruoti kiekviename žingsnyje ir visuomet duris atidarinėti koja, tačiau reikia sugebėti siekti savo tikslų, kovoti dėl jų. Daugelis žmonių kovingumą supranta tik kaip neigiamą savybę ir jos vengia būtent dėl to. Tai – spraga, kol jos neištaisome, vengiame kovos ir renkamės pasyvumą.
Pripažinti, jog neturi pinigų arba jų neturi tiek, kiek norėtum, reiškia pripažinti savo silpnumą. O juk dažnai apie save mes esame geresnės nuomonės nei yra iš tikrųjų. Todėl mes pykstame ant visų stipriųjų ir ieškome pateisinimų, kodėl pinigų nereikia, kodėl jų neįmanoma gauti, kodėl pinigai yra blogis ir t. t. Tačiau, jei kažko daryti nemoki, verčiau pripažink trūkumą ir ieškok būdų, kaip jį pašalinti. Reikia savęs sąžiningai klausti: kodėl noriu likti šešėlyje, kodėl nenoriu keistis, kodėl noriu likti silpnas? Ir tuomet sąžiningai į tuos klausimus atsakyti.
Nematome prasmės
Dažnai girdime įsitikinimus: „ne piniguose laimė“, „pinigų į kapą nenusineši“, „nematau prasmės dirbti“. Prasmė yra vienas iš dalykų, suteikiančių žmogui energijos veikti. Patys pinigai prasmės neturi ir jos duoti negali. Dažnai turime iliuzijų, kad pinigai suteiks prasmę, bet šis įsitikinimas klaidingas. Seminare visuomet pateikiu vieną pavyzdį: įsivaizduokite, jog vietoje pinigų kaip mainų vienetą naudojame stalus. Tokiu atveju daugelio mūsų gyvenimo tikslas būtų turėti milijoną stalų. Ar norėtumėte tokio gyvenimo tikslo? Iš karto suvokiame, kokia tai beprasmybė. Įeini į didžiulį angarą, o ten sukrauta labai daug stalų, tu visus apeini, apžiūri, paglostai, bet toliau fantazuoti neįstengiame, nes stalai mums neturi prasmės. Mes norime kitų dalykų, kuriuos už pinigus arba stalus galima įsigyti arba nuveikti.
Kartais užtenka vieno „trumpinančio“ laidelio ir televizorius pradeda prastai rodyti. Panašiai yra ir su mūsų įsitikinimais – tereikia vieno klaidingo ir nebegalime produktyviai veikti. Kam man būti produktyviam ir labai stengtis, jei piniguose, kuriuos gausiu, aš nematau prasmės? Toks įsitikinimas neleidžia dirbti produktyviai, būti iniciatyviam. Dažniausiai taip mąstome tuomet, kai nemokame tvarkytis su pinigais, jų mums nuolat trūksta. Tuomet, nesuprasdami savo tikrųjų poreikių, tiesiog perkame tai, ką perka visi. Tačiau nepatenkindami savo poreikių, nuolat jaučiame įtampą, nepasitenkinimą – viskas tampa nuobodu ir monotoniška. Arba, kitais žodžiais tariant, nemokame pinigų išleisti taip, kad šie suteiktų mūsų gyvenimui prasmės ir džiaugsmo. Taigi, nevertėtų laimės ieškoti piniguose, nes tai tas pats, kas jos ieškoti angare, pilname stalų. Už pinigus galima įsigyti kažką, kas yra prasminga, bet patys pinigai prasmės neturi.
Pinigai nepatenka į vertybių sistemą.
Veikiame remdamiesi savo įsitikinimais ir vertybių sistema. Daugelio žmonių vertybės tradicinės, jie nėra linkę jas koreguoti ar keisti. Nepamirškime fakto, jog nuo planinės prie rinkos ekonomikos perėjome tik prieš 20 metų. Vertybinės sistemos negali pakisti taip greitai, nes kai pinigai pradedami suvokti kaip vertybė, jie daro stiprią įtaką visai sistemai. Taigi pinigai gali atrodyti kaip kažkoks svetimkūnis, besibraunantis į mūsų gyvenimą. Šių dienų 25 – 40-ties metų asmenys yra ta karta, kuri gali keisti savo įsitikinimus, tai pirmoji karta, kuri savo sukauptas žinias apie pinigus perduos savo vaikams. Todėl mūsų vaikams pinigai jau nebebus neaiškus svetimkūnis. Tai bus karta, kuriai ekonomikos dėsniai ir jų išmanymas bus natūrali gyvenimo dalis. Pinigai vertybinėje sistemoje – jokia naujiena. Įvairių tautų senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti daugybę patarimų, kaip elgtis su pinigais ir turtu. Bene išsamiausiai tai išnagrinėjo žydai. Jie turi išsamius taisyklių rinkinius, kaip tvarkytis su pinigais, kaip užsiimti verslu. Galbūt mūsų senajai kartai pinigai buvo svetimkūnis, netelpantis vertybinėje sistemoje, ir ši karta savo požiūrį perdavė jums. Todėl tai tapo „gyvenimo tiesa“, Dabar ši „gyvenimo tiesa“ netiesiogiai, tačiau trukdo kurti geresnį gyvenimą.
Neigiamos asociacijos
Mes matome žmones, kurie nusikalsta siekdami praturtėti. Korupcija, kyšininkavimas ir „paslankios vertybės“ mums yra daug geriau pažįstamos nei pridėtinės vertės kūrimas. Mes daug geriau išmanome, kam duoti, kiek duoti, kaip duoti, nei kaip konkuruoti, administruoti ir parduoti. Vienoje knygoje buvau rašęs, jog daugiau nei pusę nusikaltimų žmonės padaro dėl pinigų arba norėdami praturtėti. Taigi, peršasi išvada, kad pinigai yra didelio blogio priežastis. Kita vertus, pinigai negali būti blogis, pinigai yra įrankis. Reikia kaltinti tą, kuris tą įrankį naudoja. Juk vaza irgi galima užmušti žmogų, bet tai nereiškia, jog pati vaza yra blogis. Pinigai asociatyviai siejami su visais tais įvykiais ir, žinoma, tai kuria neigiamą požiūrį į juos.
Pastaraisiais metais pasipylė šimtai istorijų apie neetiškus bankų sprendimus. Žmonės mato, kaip dėl pelno ir pinigų yra paminamos vertybės ir daromi nusikaltimai. Tai negali neturėti pasekmių, nes kiekvienas įvykis jas turi. Visi neetiški bandymai pralobti, visi kyšininkavimai ir korupcijos tarsi skatina žmones neturėti reikalų su verslu ir pinigais, nes tai „nešvarus reikalas“. Mes nuolat keliame klausimą, kodėl lietuviams trūksta verslumo. Pabandykite įsigilinti į žmogaus įsitikinimus. Jei žmogus yra įsitikinęs, kad „visi verslininkai yra sukčiai“, vadinasi, tapti verslininku, reiškia tapti sukčiumi. Net jei imtumėmės begalės verslo skatinimo priemonių, jos neveiks, kol žmogus suvoks pinigus kaip neigiamą dalyką... Jis papraščiausiai nesiims iniciatyvos. Žmogaus sąmonė nori judėti ten, kur yra švaru, tyra, kur aukšti idealai ir teigiamos asociacijos. Tol, kol pinigai ir verslas mums nekels teigiamų asociacijų, tol mūsų sąmonė ir pasąmonė blokuos judėjimą ta kryptimi.
Kaip ir rašiau pačioje pradžioje, mes negalime turėti to, ko nenorime arba norime per prievartą. Būtent tokią poziciją užima žmogus, kuris nemėgsta pinigų. Bet gyventi ir sąskaitas apmokėti reikia, todėl esame priversti galvoti apie pinigus. Norėdami pakeisti savo santykį su pinigais, turime tik geriau pažinti ir juos, ir save.